Šakių rajonas, Novaraisčio ornitologinis draustinis. Kas bokštelyje, kas apačioje laukia prietemos ir pasrkrendančių gervių. Dabar dar anksti, paukščiai išskridę maitintis į laukus, tad kol kas matosi tik viena kita gervė.
Tai – gervių palydėtuvės. Paukščiai dabar būriuojasi ir laukia tinkamo meto išskristi į šiltus kraštus. Norvaraisčio ornitologinis draustinis yra viena didžiausia Lietuvoje gervių būriavimo vieta.
„Čia yra poilsio stotelė, jos nakvoja, paskui pasitraukia į pietus, dažniausiai į Ispaniją. Jos maitinasi laukuose, maitinasi javais, į laukus skrenda, o nakčiai susirenka gausiais būriais į Novaraistį“, – sako miškininkas Simonas Šilingas.
Į gervių palydėtuves atvažiavę žmonės sako laukę to ištisus metus – pamatyti įspūdingo reginio atvažiuoja kasmet. Dar šviesu, tad paukščiai neskuba – laukia, kol pradės temti.
„Čia reikia paklausyti, reikia įsiklausyti, reikia užuosti. Čia reikia palikti viską, kas blogai it pasiimti viską, kas gerai. O gervės tai padeda“, – pasakoja Rūta iš Kazlų Rūdos.
Pradeda tempti ir štai – pirmieji būriai gervių. Paukščiai pasimaitino ir grįžo į Novaraistį nakvoti. Gervės labai triukšmingos.
Manoma, kad šiuo metu čia būriuojasi 2–3 tūkstančiai paukščių. Vėliau, prieš kelionę į pietus atskris dar daugiau. Miškininkai sako, kad gali būti, jog dalis gervių jau yra išskridusios. Tačiau didžioji dauguma dar laukia. Dar šilta, paukščiai randa pakankamai ir čia maisto. Specialistai pastebėbi, kad vis daugiau gervių išvis nebemigruoja. Šiltos lietuviškos žiemos joms tinka.
„Dalis gal jau pasitraukė, bet dabar artėja tas pikas, kai didžiausi skaičiai susirenka. Gausiausiai gal buvo skaičiuojama iki dešimt tūkstančių. Dabar gal kokie 2–3 tūkstančiai. Reikia paskaičiuoti“, – teigia S. Šilingas.
Gervės įprastai iš Lietuvos į šiltus kraštus išskrenda apie spalio vidurį. Jų populiacija mūsų šalyje pastaraisiais metais labai išaugo. Daug metų gervės buvo saugomos ir įtrauktos į Raudonąją knygą. Dabar iš saugomų paukščių sąrašo jau išbrauktos.
„Jeigu vaikystėje pamatyti gervę tai buvo stebuklas, įspūdingas paukštis, tai šiandien netgi iš Raudonosios knygos išbraukta, nes populiacija atstatyta, nes yra tikrai gausiai matoma. Tai džiugu“, – kalbėjo S. Šilingas.
Gervių išlydėti atvykę žmonės sako sužavėti reginio ir garsų. Nors nemažai į Novaraistį atvažiavusių visa tai mato ne pirmą kartą, įspūdis esą nė kiek ne menkesnis:
„Mes su šeima kiekvienais metais, rudenį, kas bebūtų – lyja, sninga ar geras oras, stengiamės į Novaraistį atvažiuoti ir palydėti gerves. Tas garsas. Atvažiuoji kartais būna ir rūkas, tų gervių nesimato, bet tas garsas yra užburiantis.“
„Aišku, kad įspūdinga. Nepaprastai. Man didžiausias įspūdis, kad jos po dvi leidžiasi nakvynei.“
„Pirmą sykį, tai įspūdis didelis. Nebuvau girdėjusi ir labai gražu. Ir kur ten prapuola, garsas.“
„Nusprendžiau atvažiuoti, tėtis įkalbino. Tai labai smagu, kartočiau.“
Beje, Novarasčio ornitologinis draustinis tarybiniais buvo paprasčiausias durpynas. Tačiau durpės čia esą buvo nekokybiškos, todėl nuspręsta durpyną uždaryti. O kad nekiltų gaisras, teritorija buvo užtvenkta. Vėliau pastebėta, kad ši vieta labai patinka gervėms. Jų kasmet rinkdavosi vis daugiau ir daugiau. Todėl ir buvo nuspręsta čia įkurti ornitologinį draustinį. Tiesa, paukščių įvairovė čia ne didelė. Labiausia Novaraistį mėgsta mėgsta gervės.
