Vilnietis Vladislavas stoviniuoja prie užrakintų Mokesčių inspekcijos durų. Senus įpročius jam pamiršti, regis, sunku:
„Norėjau deklaruoti savo pajamas. Ne, nežinojau, kad internetu.“
Tačiau vyras sako, kad jam internetas – lyg tamsus miškas: „Aš nemoku. Nebent jeigu padėsite.“
Po kelių minučių čia atkeliauja ir dar vienas pareigingas, pajamas pačią pirmąją dieną skubantis vyras: „Mokesčių inspekcija uždaryta. Nežinau, kaip čia deklaruoti. Internetu teks turbūt.“
Taigi šiemet apgulčių Mokesčių inspekcijos skyriuose neišvysime. Karantinas nulėmė tai, ko įstaiga siekė metų metus – perkelti pajamų deklaravimą į elektroninę erdvę.
„Prašymas tiesiog dabar, kad žmonės neitų į padalinius, o skambintų ir tokiu būdu gautų pagalbą“, – sako Mokesčių inspekcijos atstovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Šiemet pajamas deklaruoti ir mokesčius sumokėti reikia iki liepos 1 d., o mokesčio permoką Valstybinė mokesčių inspekcija įsipareigoja grąžinti iki liepos 31 d.
„Jau yra patalpinta 2 mln. 300 tūkst. preliminarių deklaracijų Lietuvos gyventojams. Ir praktiškai 3 iš 4 iš jų yra pilnai užpildytos ir jas ypatingai nesudėtingai mūsų klientai galės pateikti“, – pasakoja S. Aliukonytė-Šnirienė.
Mokesčių inspekcija tikina, kad šiemet deklaravimas sukels gerokai mažiau galvos skausmo. Vietoje klaidžių formų, nuo šiol pajamas gyventojai deklaruos klausimų–atsakymų principu. Deklaruojantiesiems talkins ir štai šis vadinamasis internetinis vedlys.
„Ten tiesiog kiekvienas žingsnis yra parodytas, papasakotas, na, o ir pačiame vedlyje jūs rasite klaustukus. Po jais iškart yra atsakymas, paaiškinimai, ką reikia kitoje pozicijoje daryti, kokius reikia duomenis įvesti ar dokumentus pateikti“, – teigia S. Aliukonytė-Šnirienė.
„Kai kurie žmonės iki šiol gyveno tokį urvinio žmogaus gyvenimą, kai sėdi sau urve ir nepaisant to, kaip pasaulis keičiasi, sako, kad aš iš jo jokiu būdu neišlysiu. Tai šiuo atveju, ko gero, kad teks išlįsti iš urvo ir deklaruoti pajamas šiuolaikiniu būdu“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Visgi šalies miestų gatvėse nuotaikos kitokios. Vieni žmonės sako, kad iki liepos 1 d. dar yra marios laiko, kiti nepasitiki niekuo, nei elektroniniu deklaravimu, nei savo jėgomis:
„Oi… Kaip sako, „tiomnyj lies.“
„Kur nueini ir akis į akį užsideklaruoji, o kur paspaudi mygtukus. Jei ne taip nuspausi. Baiminuosi, taip.“
„Jaunimas tai greičiau yra imlus, o tokiems kaip aš tai ką daryti?“
„Nėra ko skubėti. Laikotarpis dar ilgas.“
Žmonės viliasi, jog karantinas visgi netrukus baigsis ir deklaracijas jie galės patekti tradiciniu būdu – Mokesčių inspekcijoje. To neatmeta ir institucijos atstovai.
Deklaruodami pajamas lietuviai pernai susigrąžino daugiau nei 105 milijonus eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau finansų ekspertai sako, kad ir čia mes atsiliekame nuo latvių ir estų. Vidutiniškai lietuviai susigrąžina apie 166 eurus, kai galėtų gauti dvigubai daugiau – apie 300 eurų.
„Yra ir tų, kurie nedeklaruoja, lieka. Bet aš sakyčiau, kad čia yra apie tai, kad vis tik spektras paslaugų, iš kurių galima susigrąžinti, yra gana nedidelis. Tai, sakykim, kaipimas trečiojoje pakopoje, investicinis gyvybės draudimas. Tai labai nedaug lietuvių rūpinasi tais ilgalaikiais taupymo tikslais, ten neinvestuoja, tai jie, žinoma, ir negali pasinaudoti tomis lengvatomis“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Beje, šiemet pirmą kartą galima pasinaudoti mokesčių lengvata už legalias būsto ar automobilio remonto, auklių paslaugas. O tai esą savotiškas skaidrumo egzaminas.
„Čia kyla klausimų daugeliui lietuvių vis tik, kaip greičiau turbūt gauti tą naudą. Ar verta naudotis tomis paslaugomis ir susigrąžinti permokėtus mokesčius, ar vis tik tartis ir mokėti šešėlyje ir vokeliuose“, – pasakoja J. Cvilikienė.
Beje, paramos skyrimo tvarka nesikeičia. Prašymas ją skirti teikiamas su pajamų deklaracija. Pernai daugiau nei pusė milijono gyventojų paramai skyrė apie 21 mln. eurų, iš jų 1 mln. politinėms partijoms, 380 tūkst. eurų profesinėms sąjungoms ir 214 tūkst. eurų meno kūrėjams. Iš paramos gavėjų daugiausiai, net 385-is tūkst. eurų pernai surinko „Mamų unija“. Iš partijų didžiausią gyventojų paramą – 352-iejų tūkst. eurų – surinko konservatoriai.
