Specialistai šį vėžį vadina tyliuoju, mat nepastebėdamos jokių simptomų moterys išsitirti dėl ligos dažnai nukeliauja per vėlai.
Kristinai šiandien – 34-eri, tačiau būdama vos 19-os metų ji išgirdo apie ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje.
„Kova truko apie 12 metų. Tai negaliu pasakyti, kad tai kova. Tai buvo ištisinis ir periodiškas, ir reguliarus tikrinimasis. Tai būtent lankymasis pas ginekologą ir atlikimas gimdos kaklelio PAP tyrimas“, – pasakoja Kristina Bučienė.
Šiuo metu Kristina sveika, tačiau dienas, po to, kai išgirdo apie ikivėžinius pakitimus, moteris prisimena niūriai – pasakoja apie baimę, nerimą ir liūdesį. O ir vėliau atlikti tyrimai nieko gero neparodė – greitu metu ikivėžiniai pakitimai galėjo virsti vėžiu.
„Buvo atlikta gimdos kaklelio konizacijos procedūra, kurios metu buvo pašalinta gimdos kaklelio ir su ta dalimi buvo pašalintos ir pakitusios ląstelės“, – sako Kristina.
Kasmet gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta bene pusė tūkstančio Lietuvos moterų. Anot gydytojų, ikivėžiniai pakitimai ir pirmoji gimdos kaklelio vėžio stadija išgydoma 9 š 10 moterų. Deja, beveik pusė iš diagnozuotų moterų – miršta, mat į gydytojus pasitikrinti kreipiasi jau sirgdamos nebe pirma stadija.
„Trečioje stadijoje telieka keturios iš 10, o ketvirtos stadijos paciencių telieka viena gyva moteris po penkerių metų“, – teigia onkoginekologijos skyriaus vedėja Rūta Čiurlienė.
„Statistika Lietuvos yra tikrai nelabai gera Europos Sąjungos mastu, nes mūsų tiek sergamumas, tiek mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europoje“, – sako nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė.
Būtent dėl to Nacionalinis vėžio institutas skelbia apie naują gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą. Nuo šiol vyresnės nei 35-erių metų moterys bus testuojamos dėl Žmogaus papilomos viruso, kuris atsakingas už daugiau nei 90 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
„Mes turime programą, na, didžiausio šiuo metu įmanomo jautrumo. Ir, visų pirma, nuo 35-erių metų moterims yra numatoma, dalyvaujančioms šioje programoje, atlikti skystojoje terpėje surinkto mėginio žmogaus papilomos viruso testavimus. Būtent tų variantų, kurie pasižymi didžiausiu onkogeniniu potencialu“, – kalba S. Jarmalaitė.
Kaip ir anksčiau, 25–34 metų moterims kas trejus metus priklausys gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. O 35-erių ir vyresnės moterys kas penkerius metus galės testuotis dėl žmogaus papilomos viruso. Esą taip galima laiku nustatyti rizikos veiksnius.
„Parengti specialistai, kurie galės paimti mėginį. Į komandą mes įtraukėm ne tik gydytojus ginekologus, bet taip gali tą mėginį surinkti ar akušeris, ar apmokytas šeimos gydytojas“, – teigia S. Jarmalaitė.
Nacionalinio vėžio instituto vadovė tikisi, kad tokiu būdu tyrimas taps prieinamas moterims, kurios gyvena ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose. Dar viena efektyvi profilakcinė priemonė – skiepai nuo žmogaus papilomos viruso. Šiuo metu nuo jo Lietuvoje profilaktiškai skiepijamos 11–12 metų mergaitės.
Praėjusiais metais nuo viruso pasiskiepijo beveik 62 procentai 11 metų mergaičių ir per 76 procentus 12-ečių. Tiesa, Lietuvoje jos nemokamai skiepijamos dvivalente vakcina, mat ši yra pigiausia. Ji apsaugo nuo dviejų viruso tipų – dažniausių gimdos kaklelio vėžių sukėlėjų.
Savarankiškai galima skiepytis devynvalente vakcina, kuri apsaugo ir nuo kitų žmogaus papilomos viruso sukeliamų vėžio tipų. Tiesa, tokios vakcinos kaina siekia bene 170 eurų.
„Vakcinacija devynvalente vakcina, aišku, padeda, duoda pridedamąją vertę ir labai svarbi iniciatyva, vykstanti Europoje yra vakcinuoti taip pat ir berniukus“, – kalba S. Jarmalaitė.
Esą skiepijant berniukus galima ryškiai sumažinti apsikrėtimą žmogaus papilomos virusu ir sumažinti jo plitimą. Be to, gydytojai skatina skiepytis ir vyresnio amžiaus moteris. Vis tik specialistai sveikina bet kokią aktyvią profilaktiką, mat gimdos kaklelio vėžio komplikacijos sukelia sudėtingų sutrikimų.
„Net jeigu tu ir būsi ta viena iš 10 moterų, kuri išgyveno, tai labai didelė tikimybė, kad gyvenimo kokybė nebebus tokia, kokia iki šios ligos diagnozės. Tai yra vaisingumo funkcijos, seksualinės funkcijos praradimas. Neretai tai yra tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimai. Kartais išvis tos funkcijos prarandamos“, – sako onkoginekologijos skyriaus vedėja Rūta Čiurlienė.
Žmogaus papilomos viruso infekcija per gyvenimą užsikrečia tiek moterys, tiek vyrai – ji plinta lytinių santykių metu, taip pat gali būti perduodama gimdymo metu ar kontaktiniu būdu per odą.
