Tačiau kol kas Izraelio pozicija išlieka neutrali – šalis bando laviruoti ir žada tarpininkauti derybose.
Bulgarija nusprendė nebepirkti iš Rusijos gamtinių dujų ir paskelbė, kad nuo kitų metų nepratęs sutarties su „Gazprom“.
Kaip mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, ieško ir Vokietija. Ekonomikos ministras praneša, kad šiandien pasirašė sutartis su keliomis Jungtinių Arabų Emyratų kompanijomis, kurios šaliai tieks vandenilį.
„Paklausykite, ką sako Kremlius. Jie vartoja nacių partijos terminus. Tai yra tragedija. Jie norėjo išnaikinti visą Europą ir nenorėjo pasigailėti nei vieno iš jūsų. O dabar nenori pasigailėti nei vieno iš mūsų. Tai jų galutinis sprendimas“, – kalba Volodymyras Zelenskis.
Tokiais žodžiais Ukrainos prezidentas vakar kreipėsi į Izraelio parlamentą. Šios kalbos klausėsi ne tik valdžios atstovai, bet ir šimtai Izraelio gyventojų, susirinkusių palaikyti Ukrainą vienoje Tel Avivo aikščių. Rusijos agresiją prieš ukrainiečius Zelenskis sulygino su Holokaustu Antrojo pasaulinio karo metais. Ir paragino Izraelį padėti Ukrainai.
„Aš pasakysiu tik viena: abejingumo būna, apskaičiavimai yra dažnai klaidingi, o tarpininkavimas gali būti tarp valstybių, o ne tarp gėrio ir blogio. Kiekvienas Izraelyje žino, kad jūsų priešraketinė gynyba yra geriausia, ji galinga. Kiekvienas žino, kad jūsų ginklai yra stiprūs“, – teigia V. Zelenskis.
Zelenskis, kuris pats yra žydiškos kilmės priminė, kad Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečiai gelbėjo žydus ir paskatino šalį elgtis taip pat – gelbėti ukrainiečius. Vis tik kai kurie Izraelio valdžios atstovai vėliau kritikavo Zelenskio kalbą – esą taip Ukrainos vadovas bando iškreipti faktus, mat tik kiek daugiau nei 2600 ukrainiečių bandė padėti žydams, o dešimtys tūkstančių jų koloboravo su naciais.
Zelenskis taip pat prašė Izaelio parduoti ginklų ir priešraketinės gynybos sistemų „Geležinis skydas“. Tačiau neaišku, ar Izraelis ryšis pasirinkti vien Ukrainos pusę ir parduoti jai žymiąją gynybos sistemą. Panašu, kad bent kol kas Izraelis liks tarpininkas derybose. Zelenskis darkart pabrėžė, kad nori susitikti su Putinu akis į akį. O Jeruzalė tam esą puikiai tiktų. Tačiau Kremlius pareiškė, kad kol kas Putinas sėsti prie vieno stalo su Zelenskiu nežada.
„Tam, kad abu prezidentai susitiktų, turime atlikti namų darbus. Turi vykti pokalbiai, reikia pasiekti tam tikrus rezultatus. Kol kas reikšmingos pažangos nebuvo. Kalbėti apie dviejų prezidentų susitikimą dar per anksti. Dar nėra jokių susitarimų, kuriuos reikia patvirtinti“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitry Peskovas.
O Bulgarija nusprendė kiek priveržti agresorės Rusijos pajamų kranelius. Šalies vicepremjeras nacionaliniam radijuje pranešė, kad Bulgarija nuo kitų metų nepratęs sutarties su „Gazprom“ ir atsisakys Rusijos gamtinių dujų. Šalis šiuo metu derasi su Turkija ir Graikija dėl alternatyvaus apsirūpinimo dujomis.
Savo ruožtu Vokietija skelbia, kad su penkiomis Jungtinių Arabų Emyratų kompanijomis pasirašė sutartis dėl vandenilio tiekimo. Tiesa, pirmiausia susitarimu šalys sieks sukurti technologiją, kuri leis vandenilį panaudoti energetikoje. Taip šalis bando ieškoti ekologiškesnių sprendimų ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. O Naujoji Zelandija skelbia, kad teiks paramą Ukrainai.
„Pažadėjome papildomą 5 milijonų Naujosios Zelandijos dolerių paramą Ukrainai, kuri tęsia savo šalies gynybą. Tai bus įnašas į NATO fondą. Už šiuos pinigus Ukraina gaus kuro, sausų davinių, ryšio priemonių, pirmosios pagalbos vaistinėlių“, – teigia Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.
O Europos valstybių karinė pagalba Ukrainai kiek stringa. Slovakiją pasiekė pirmosios NATO gynybos sistemos „Patriot“. Anksčiau šalies gynybos ministras sakė, kad Slovakija Ukrainai perduos sovietines S-300 sistemas, jei gaus pakaitalą iš partnerių. Tačiau dabar jau kalba, kad „Patriot“ šių sistemų nepakeis ir sustiprins Slovakijos gynybą.
Lenkija savaitgalį pranešė, kad darkart siūlys NATO vykdyti taikos misiją Ukrainoje. Tačiau apie kitokią karinę pagalbą kariaujančiai valstybei Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai kalba miglotai – esą viskas priklauso nuo NATO.
„Lenkija suteiks tokią pagalbą, jei sprendimas bus priimtas NATO mastu ir jį rems mūsų partneriai amerikiečiai. Mes galime Ukrainai duoti lėktuvus juos perduodami NATO, tačiau tik tada, kai sulauksime pakaitalo iš amerikiečių“, – teigia užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukasz Jasina.
Jis priminė, kad Lenkija sutiko perduoti naikintuvus MiG-29 amerikiečiams, kad šie juos nugabentų į Ukrainą. Tačiau tuomet esą to padaryti Jungtinės Valstijos nenorėjo. Vis tik tikslesnės informacijos apie karinę paramą galima tikėtis ketvirtadienį, mat tada susitiks NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos lyderiai. O penktadienį po jo Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas vyks į Lenkiją, kur su šalies vadovu aptars pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.
Lenkija laikinais namais tapo jau daugiau nei 2 milijonams nuo karo bėgančių ukrainiečių. Kasdien apie 10 tūkstančių ukrainiečių rankose laikydami tik būtiniausius daiktus pereina Ukrainos–Lenkijos sieną. Tačiau net pasiekę saugią vietą jie negali pamiršti karo baisybių.
„Buvo daug sprogimų, nuolaužos krito ant galvos. Jie apšaudė pastatus“, – pasakoja ukrainietė Luba Lubimova.
„Pradėjo skraidyti raketos, visi gyventojai tai matė. Buvo labai sunku, baisu, prasidėjo panika. Norėjosi kur nors bėgti. Dar sunkiau dėl vaikų – jaudinomės, kad jiems kas nors nutiks“, – sako ukrainietė Natalia Sterlcova.
Pagalbos ranką ukrainiečiams toliau tiesia ir lietuviai. Į Kyjivą nuvyko keliautojas Aurimas Mockus ir dalijasi užfiksuotais vaizdais iš šiąnakt susprogdinto lietuvių valdomo prekybos centro.
„Mane lydintis asmuo padės mums pamatyti bent jau įvykį iš dar arčiau, nes čia kur būsime šitoj vietoj vieni pirmųjų, kurie pamatysime visą žalą bent prie įėjimo centro pačio“, – kalba keliautojas A. Mockus.
Ir Aurimas kartu su ukrainiečių kariais žengia į prekybos centro vidų. „Čia dar jaučiasi degantys kažkokie tai chemikalai ar kažkokios medžiagos“, – pasakoja A. Mockus.
Aurimas į Kyjivą iš Lietuvos atvežė huminatarinės pagalbos siuntinius, o atgal keliaus su evakuotis norinčiais ukrainiečiais. Prisideda ir vis daugiau Vakarų šalių gyventojų. Futbolo superžvaigždė Davidas Beckhamas nusprendė savo „Instagram“ paskyrą, turinčią per 71 milijoną sekėjų, paskolinti Charkivo gydytojai Irinai. Štai kokiomis nuotraukomis ir istorijomis ji dalijasi.
„Mano paskyroje nuo šiol matysite, kokį nuostabų darbą daro Irina ir kiti medikai. Kaip jie gelbėja gyvybes. Nenustokite remti šių nuostabių žmonių“, – sako futbolininkas David Beckham.
Bekhamų šeima Ukrainai paaukojo jau beveik 2 milijonus dolerių.
