Tad jei apsipirkinėjate internetu, laukiate siuntų – sukluskite. Kaip apsisaugoti, kad internetiniai apgavikai prieš šventes neišsiurbtų iš jūsų sąskaitos visų pinigų?
Vilnietis Mantas prieš pat šventes vos kaip reikiant nesusigadino nuotaikos. Nors daugybę kartų girdėjęs apie sukčių schemas, vyras ėmė ir užkibo ant vienos iš jų kabliuko.
„Gavau žinutę. Žinutėj jau vardinis numeris buvo UPS, tai atrodė visai patikimai. Atsidariau aš tą nuorodą. Iš tikro buvau labai užsiėmęs, dirbantis. Atsidarau aš tą nuorodą, pasižiūriu. O ten „LP Express“ puslapis. Jis atrodė labai profesionaliai. Parašyta buvo, kad sumokėkite eurą devyniasdešimt, o mes jums siuntą pristatysime, nes siunta grįžo atgal pas mus į centrą“, – pasakoja vilnietis Mantas.
Deja, bet vyras patikėjo, kad tokia siunta iš tiesų egzistuoja, ir vykdė nurodymus toliau.
„Aš taip greitai savo kortelę suvedžiau ir paspaudžiau. Tada pradėjo suktis laikrodukas ir žiūriu, niekas nevyksta. Aš toliau dirbau ir primiršau tą situaciją. Paskui po valandos į telefoną ateina pranešimas „Smart-ID“, jog reikia įvesti kodą, kad būtų patvirtintas mokėjimas. Aš tuo metu nieko nedariau – tą operaciją atšaukiau ir pasidarė neramu, iš tikro“, – atvirauja vilnietis.
O nerimauti būta dėl ko – sužinoję Manto duomenis sukčiai pradėjo siurbti pinigus: „Sulaukiau skambučio iš banko. Banko atstovas klausia, ar aš tikrai norėjau padaryti apmokėjimą už 3200 eurų. Ir jai bekalbant supratau, kas čia atsitiko. Aš tikrai per savo išsiblaškymą atsidariau tą nuorodą, ten tiesiog buvo sukčiai, suvedžiau kortelės duomenis, bet, ačiū Dievui, kad nepatvirtinau.“
Maža to, vyras sako, kad jokių siuntų net nelaukė. Todėl ir pats nesupranta, kodėl tarsi užhipnotizuotas suvedė sukčiams savo duomenis.
„Esu labai protingas kitiem patarti, o pats va vos nepaslydau ir sau nesusigadinau švenčių“, – teigia Mantas.
Sukčiai aktyvesni per šventes
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė sako, kad prieš šventes visuomet juntamas didelis sukčių suintensyvėjimas.
„Sukčiai naudojasi tuo, kad mes daugiau perkame, daugiau darome finansinių atsiskaitymų, esame labiau išsiblaškę švenčių šurmuly“, – tvirtina centro vadovė Eglė Lukošienė.
„Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas pabrėžia, kad bet kokios asmeninės informacijos patekimas į sukčių rankas gali baigtis pavojingai. Todėl nei kortelės duomenų, nei prisijungimų – nieko negalima perduoti į apgavikų rankas.
„Priklausomai nuo schemos ir priklausomai nuo suklastoto tinklapio. Gali būti prašoma pateikti skirtingus duomenis, interneto bankininkystės prisijungimo duomenis, kitos schemos reikalauja pateikti ir kortelės duomenis“, – pasakoja „Luminor“ atstovas Linas Sadeckas.
Ne tik žinutėmis atsiųstos nuorodos, bet ir netikros interneto svetainės – vienas iš sukčių įrankių. Specialistai įspėja atidžiai tikrinti, ar jūsų internetinė parduotuvė tikrai yra originali.
„Reiktų atkreipti dėmesį ar tos parduotuvės tikrai yra tos, kuriose jūs galvojate, kad perkate. Ypatingai tai yra pavojinga jeigu spaudžiamos nuorodos per įvairias reklamas, kurios dažnai tikrai gali nukreipti į netikras svetaines. Todėl šitoj vietoj patarimas patiems rankomis vesti į naršykles adresų juostą savo žinomos elektroninės parduotuvės adresą“, – sako centro vadovė Eglė Lukošienė.
Apsimeta ir vaikais
Banko atstovai sako, kad tikrai neretu atveju savo klientą pavyksta išgelbėti nuo apgaulės.
„Na, ne retai kreipiamės į savo klientus identifikavę tam tikrą netipinį elgesį iš kliento pusės. Ir perspėjame, kad tam tikrus požymius mes matome. Todėl kreipiamės į klientą ir prašome patikslinti ar iš tiesų, klientas nori vykdyti operaciją“, – teigia „Luminor“ atstovas Linas Sadeckas.
Dar viena artėjanti grėsmė šiuo metu plinta užsienyje. Sukčiai vėl apsimetinėja vaikais, tik šįsyk ne skambina, o rašo žinutes mamai. Apgauna, kad dukra arba sūnus pasikeitė numerį, prašo išsisaugoti, o vėliau prašinėja ir visokios finansinės pagalbos.
„Mama yra jautrumo elementas, iš karto padidintas rūpestis. Dar mes sujautrėjam, dar labiau pradedam skubėti ir tuo pasinaudojame. Tai kiek įmanoma labiau nusiraminti, pergalvoti ir nesiimti skubotų veiksmų svarbiausia“, – pasakoja centro vadovė Eglė Lukošienė.
Ekspertai sako, svarbiausia jokio bankinio veiksmo neatlikti skubotai. Kitas patarimas, jei jau mėgstate apsipirkinėti internetu, – turėkite keletą banko kortelių, į vieną iš jų perveskite tik tą sumą, kuria norėsite atsiskaityti už savo pirkinį.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
GINTI,SAUGOTI,PADĖTI
