Marijampolės kepyklėlės konditerė ruošiasi klientus nudžiuginti dar vienu šviežiu pyragu. Šeimos verslo valdytojai čia samdo 10 žmonių, prekystaliai lūžta nuo gardumynų gausos, tačiau smulkausiojo verslo savininkai apimti nerimo, kaip išbrangus žaliavoms, elektrai ir šildymui teks išsilaikyti.
„Sąskaitos dvigubos elektros. Mokėdavom 700 eurų, dabar yra 1300–1400 eurų. Išsilaikyti po karantino sudėtinga. Kepyklėlė buvo praktiškai uždaryta, buvom priklausomi nuo paramos“, – sako kepyklėlės savininkė Daiva Leskova.
Daugybė smulkaus ir vidutinio dydžio verslininkų šią žiemą nebesumoja, kaip sudurti galą su galu, mat elektros ir šildymo sąskaitos išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Verslininkai jaučiasi tarsi ant peilio ašmenų – atsargiai kelia paslaugų ir produktų kainas, tačiau kartu baiminasi netekti brangymečio taip pat nukamuotų klientų.
„Mes kalbam apie 10–20 centų tik, tik vienetiniai desertai. Tortų, pyragų nejudinom, tikslas būtų kuo ilgiau ištempti mažinant žaliavinę savikainą“, – sako D. Leskova.
„Esu praktikuojanti kirpėja, nesiėmiau kainų kėlimo, bet, kai atėjo sąskaitos, parašiau, kad nepykit, klientai, dėl pabrangusių patarnavimų kainos pakilo 2–5 eurais“, – kalba kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.
Smulkiems verslininkams nebesumojant, kaip išgyventi šią brangymečio žiemąjų verslo taryba jau prašo vyriausybės paramos – kompensuoti bent pusę šio šildymo sezono elektros ir šildymo išlaidų.
„Pasekmės gali būti ne tik išeiti iš verslo, gali ir iš gyvenimo kai kas išeiti. Tai labai liūdnos pasekmės, to reikėtų maksimaliai vengti“, – tikina smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Dalius Serafinas.
„Mes negalime kainų didinti, nes mūsų klientai yra žmonės, ar norite už kirpimą mokėti ne 10, o 20 eurų. Ne 20, o 40 eurų? Negalime ant paprastų žmonių kupros išnešti mokesčių naštą, mes neišgyvensime, teks bankrutuoti“, – sako J. Mačiulienė.
Mainais už energijos kompansacijas verslininkai siūlosi visus šiuos metus nekelti gyventojams savo paslaugų ir prekių kainų. O kad pažadas būtų tvirtesnis, vyriausybei siūlo pasirašyti specialų memorandumą. Įsipareigojimą nekelti savo kainų iki pat metų pabaigos, anot verslo tarybos nario, kiekvienas verslininkas pasirašytų paramos gavimo sutartyje. Tačiau konkurencijos taryba jau reiškia abejones dėl tokių sutarčių teisėtumo.
„Bendrovių susitarimas dėl kainų nustatymo būtų vertinamas kaip konkurenciją ribojantis ar pažeidžiantis net ir tuo atveju, jei jame kažkokia forma dalyvautų valstybinės institucijos ar skatintų bendroves sudaryti tokį susitarimą“, – teigia Konkurencijos tarybos narė Irma Urmonaitė.
Verslininkų prašymų kompensuoti elektros ir šildymo kainas nenoriai klausosi ir Vyriausybė. Finansų ministerija teisinasi, esą dauguma ES valstybių renkasi energijos kainų kilimą amortizuoti tik gyventojams, o ne verslui:
„Prekių žaliavų kainos auga visoje Europoje, o savikainą verslui kompensuoti mokesčių mokėtojų pinigais vargu, ar būtų teisinga.“
„Gavau iš Ekonomikos ir inovacijų viceministro V.Jurgučio atsakymą, kur parašyta, kad neturi galimybės ministerija kompensuoti“, – sako J. Mačiulienė.
Ekonomistai taip pat ragina verslą neeksperimentuoti su kainų įšaldymo memorandumais ir nors ir skausmingai, palikti viską sureguliuoti rinkai.
„Tai sukurtų precendentą, kad iš išorės ateinančius šokus Vyriausybė prisiima ant savo pečių ir nuleidžia ant ateities mokesčių mokėtojų pečių. Tai būtų netvaru“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė.
Net ir girdėdami tokias nepalankias išvadas savo iniciatyvai, smulkieji verslininkai nurimti dar nesirengia. Seimui rengiantis balsuoti dėl centrinio šildymo gyventojams atpiginimo dešimtadaliu, verslininkai ketina reikalauti parlamentarus išgirsti ir smulkiųjų verslininkų paramos prašymus.
