Taip verslininkai protestuoja prieš valdžios sprendimą ir toliau neleisti veikti kirpykloms ir smulkioms parduotuvėms. Kai kurie su ašaromis pasakoja, kad už 260 eurų išmoką neišgyvena.
Visgi ekspertai atremia, kad pirmiausia reikia galvoti apie žmonių gyvybes. O premjerė Ingrida Šimonytė prašo laukti pirmadienio, tačiau žada ne konkrečią atlaisvinimų datą, o tik planą.
Planas degti protesto žvakeles prie pat Vyriausybės rūmų smulkiesiems verslininkams neišdega. Apsauga liepia atsitraukti. Tad žvakės atsiduria tolėliau, greta paminklo Vincui Kudirkai. Kadangi būriuotis negalima, žmonės čia eina pavieniui. Beveik visi – grožio paslaugų atstovai.
„Nebuvo jokių užsikrėtimų nei pas mus salone, nei klientų, viskas buvo tvarkoje. Ir dabar taip išeina, kad neleidžia dirbti. Norim grįžti, norim užsidirbti“, – sako Olga.
Tokios akcijos idėja išplito socialiniuose tinkluose. Itin žmones piktina, kad turi sugebėti išgyventi už 260-ies eurų pašalpą.
„Paskaičiuokit, jeigu padalinsim mėnesiui, išeina 8 eurai. Tai ką tu nupirksi? Kruopų?“, – klausia Oksana.
Žmonės sako nusprendę protestuoti po trečiadienio, kai valdžia, davusi vilties, kad leis smulkiajam verslui atnaujinti veiklą, galiausiai šio klausimo nesvarstė:
„Visi tikėjomės, lūkesčiai dideli buvo ir labai nuvylė. Ir nepaaiškino, dėl ko. Skaičius juk sumažėjo, kaip jie ir žadėjo.“
„Aš turiu šokių mokyklą, kuri stovi jau 6 mėnesius. Aš esu manikiūrininkė, kuri negali dirbti. Du darbus ir negaliu dirbti. Baisu.“
„Maxima“ gali dirbti, „Senukai“, visi didieji centrai gali dirbti. Tai gal nusinešiu stalą ten? Gal ten lengviau?
„Žmonės neatėjo, labai mažai žmonių. Taip mes visi mylim savo verslą Lietuvoje. Žinokit, negaliu. Gėda mūsų Vyriausybei, gėda.“
Per pirmą protesto pusvalandį žvakeles uždegė apie 10 žmonių. Panašios protesto akcijos vyko ir kituose miestuose.
Į smulkaus verslo pakasynas šiandien 12 val. renkasi ir panevėžiečiai. Čia pakankamai gausus būrys smulkųjį verslą atstovaujančių verslininkų. Panevėžiečiai nusiteikę rimčiau nei vilniečiai. Aikštėje – ne tik žvakės, bet ir vėliavos su gedulo juostomis ir vainikai su palinkėjimais valdžiai:
„Virusas pasidarė ant tiek išmanus, kad jis nesidaugina tik prekybos centruose.“
„Smagu matyti, kad Panevėžys toks organizuotas, tai ir gėlių parduotuvės ir butikėliai ir drabužių parduotuvės ir kepyklėlės ir kavinukės ne tik grožio sektorius yra nuskriaustas. Yra nuskriausti visi smulkieji.“
Prie Kauno miesto savivaldybės renkasi grožio specialistai. Antrajame pagal dydį mieste protestuotojų nedaug, tačiau bėdos visur vienodos:
„Dauguma turim patalpas išsinuomoję, ir paskolų, ir buto nuomos, ir vaikų. Dauguma grožio specialistų yra vienišos mamytės. Žinokit, sudėtinga.“
„Kažkam reikia ateiti, nes kantrybė baigiasi. Grynai šaiposi iš žmonių.
Kryžius, pasak akcijos dalyvių, skirtas palaidoti smulkiajam verslui:
„Galbūt laikas pakilt nuo sofų ir pradėt kažką daryti veiksmais.“
„Aš esu kirpėja ir noriu parodyt, kad mes galim susivienyti, kad galim parodyt kažką, kiek mūsų jėgos leidžia.“
O tuo metu grožio paslaugų bei verslo asociacijų vadoves virtualiam pokalbiui pasikviečia Gitanas Nausėda: „Manau, kad tai yra tie verslo segmentai, dėl kurių turime apsispręsti artimiausioje ateityje, nes tolesnis delsimas būtų nepateisinimas.“
Tiesa, ir Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos, ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės atsiriboja nuo šiandienos protestų. Tačiau jų reikalavimas toks pat – leisti atnaujinti veiklą. Ir kuo greičiau.
„Jeigu lauksime tų susirgimų iki minimalaus skaičiaus, tai gali ateiti ir vasara“, – teigia asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.
Asociacijų vadovės prašo valdžios bent jau padidinti dabar vos 260 eurų siekiančias išmokas.
„Aš manau, kad privalėtų padidinti, nes visos kitos šalys turi saugiklius įsijungę. Jeigu esam ES šalis, bent jau kad išmokos nebūtų tokios vargingos, nes manau, kad ne paskutinis dar pandemijos srautas“, – kalbėjo J. Mačiulienė.
Prezidentūra susitikimo nekomentuoja. Tačiau pirmą kartą šią savaitę pakomentavo I. Šimonytė. Daugiau aiškumo ji žada pirmadienį – tada Vyriausybė svarstys karantino atlaisvinimo planą.
„Aš visiškai įsitikinusi, kad pirmadienį mes tokį planą galėsime patvirtinti ir pagal jį bus galima patvirtinti atitinkamus sprendimus dėl to, kokiomis sąlygomis ir nuo kokių datų, kokios veiklos galėtų būti atnaujinamos“, – sako I. Šimonytė.
O ar gali prastovose esantys verslininkai tikėtis didesnių kompensacijų?
„Jeigu atsitiktų taip, kad reikėtų ilgesnių apribojimų ar atsitiktų taip, kad į apribojimus vėl reikėtų sugrįžti dėl to, kad epidemiologinė situacija pablogėtų, aš neatmetu, kad teiktume Seimui pasiūlymus dėl paramos dydžių keitimo“, – pasakoja I. Šimonytė.
Vyriausybė daug sykių kartojo, kad remiasi sveikatos ekspertų patarimais, o ekspertai kategoriški. Klausyti ekspertų, o ne vien skaičiuoti pinigus, ragina ir dalis ekonomistų.
„Tie ekonominiai suvaržymai, be jokios abejonės, atneša didelius ekonominius nuostolius daugeliui namų ūkių, daugeliui verslų, bet kitoje svarstyklių pusėje, neužmirškime, yra didelis mirčių skaičius, didelis perteklinių mirčių skaičius, kuris tęsiasi jau daugiau nei du mėnesius. Tie humanitariniai praradimai, aišku, sunkiai pinigais yra įvertinami ir juos reikėtų minimizuoti“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pinigų duonai neturintys smulkieji užsidirbti bando teikdami paslaugas nelegaliai, o tai prisideda prie viruso platinimo, beveik pusė lietuvių, ant apklausų, ieško tokių nelegalių paslaugų. Šiuo metu dėl karantino nedirba maždaug 70 tūkstančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių.
