„Lietuvos pašto“ darbuotojai išnešioja pensijas, priima komunalinius mokesčius, draudimo, lizingo įmokas. Eidami į Seimą prieš ketverius metus valstiečiai žadėjo sukurti Regionų plėtros banką ir netgi planavo paštą paversti banku, tačiau šie pažadai liko neįgyvendinti.
Ir štai iki naujų Seimo rinkimų belikus kiek daugiau nei pusmečiui, valstiečiai vėl prisiminė šią temą. Keletas įtakingų valstiečių Seimui jau parengė naują nutarimą, kuriuo vyriausybės prašys išsiaiškinti, kokios galimybės Lietuvoje įsteigti Valstybinį komercinį banką.
„Tenka diskutuoti apie greitas priemones, nes žinome, kad kai kuriuose regionuose bankų mažėja. Seime yra darbo grupė, kuri svarsto, kaip užtikrinti banko paslaugų prieinamumą regione“, – sako Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė.
Komercinių bankų asociacija tokiems valstiečių užmojams neprieštarauja, tačiau reikalauja, kad valstybinis bankas neturėtų išskirtinių lengvatinių sąlygų veiklai.
„Koks kapitalas dalyvautų banko steigime, privatus ar valstybinis, klausimas antraeilis. Pagrindinis klausimas yra tas, kad visiems rinkos dalyviams galiotų tos pačios skaidrumo, atsakingos valdysenos ir griežtos priežiūros tradicijos ir standartai“, – pasakoja asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Visgi finansų ministras Vilius Šapoka skeptiškas dėl valstybinio komercinio banko:
„Labai atsargiai vertinu tokią iniciatyvą. Ne kartą esu sakęs, tai labai rizikingas ir brangus būdas. Lietuvoje turime į smulkų verslą orientuotą finansų skatinimo instituciją „Invegą". Išplėtus jos veiklos apimtis keliamos problemos būtų išspręstos žymiai lengviau.“
Naujus valstiečių žygius dėl valstybinio banko steigimo kai kurie ekonomistai sieja su artėjančiais rinkimais, mat per pastaruosius 4 metus šis projektas nevirto darbais, apie jį tebuvo tik daug kalbama.
„Yra skurdo daug klausimų neišspręsta ir kitų rimtų problemų. Valstybinio banko klausimas yra keliamas priešrinkiminiu metu. Tai populistinis ėjimas, stengiantis susirinkti papildomų balų prieš ateinančius rinkimus“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė.
Pasigesdamas konkurencijos bankų sektoriuje prezidentas G. Nausėda neatmeta galimybės Lietuvoje įsteigti valstybinį banką. Tiesa, jo nuomone, šio darbo reikia imtis ne su dabartiniais valdančiaisiais, o jau su būsima Seimo dauguma po rinkimų.
„Kalbėti apie tai tikrai galima jau dabar. O prezidentas sakė, kad sprendimai greičiausiai būtų priimami po rinkimų su nauja vyriausybe“, – kalbėjo prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Lietuvos banko vadovas yra skaičiavęs, kad įsteigti valstybinį banką kainuotų milijardą eurų, nupirkti egzistuojantį komercinį ir jį paversti valstybiniu reikėtų 200 mln. eurų. Prezidentūra būtent iš Lietuvos banko tikisi analizės, kuriuo keliu reikėtų eiti.
„Niekas nedraudžia valstybei įsteigti komercinių subjektų, tai būtų bankas ar draudimo įmonė. Lietuvos bankas yra visų pirma priežiūros institucija, mes įvertinsime, ar steigėjas atitinka standartus, ar yra pakankamai kapitalo, ar yra tinkamai sudėliotas verslo modelis“, – sako Lietuvos banko atstovas Marius Jurgilas.
Palyginęs komercinių bankų paslaugų įkainius Baltijos šalyse, Lietuvos bankas praėjusią savaitę nustatė, kad Lietuvoje už paslaugas dažniausiai imami didžiausi įkainiai.
Mūsų šalyje tarp bankų trūksta konkurencijos, tad didieji turi sąlygas piktnaudžiauti padėtimi. Visuomenės apklausos rodo, kad beveik pusė lietuvių pritaria idėjai Lietuvoje įsteigti valstybinį komercinį banką. Paskutinis valstybinis bankas mūsų šalyje buvo privatizuotas prieš 18 metų.
