Užsienio žiniasklaida sarkastiškai juokauja – kol pasaulis sustojęs, kažkas vokiečių braškes visgi turi nuskinti. Juokas juokais, tačiau didžiosios Vakarų Europos valstybės jau kurį laiką intensyviai ieško sezoninių darbuotojų.
Ir Didžiojoje Britanijoje, toje pačioje, kuri išstojo iš Europos Sąjungos ir kratosi naujų imigrantų, vos prieš savaitę leidosi pirmieji užsakomaisiais reisai su gausybe rumunų, vengrų, bulgarų. Anglai skaičiuoja, kad darbo rankų iš svetur jiems gali prireikti net 70-ies tūkstančių.
Taigi, nenuostabu, kad tarptautinių darbdavių žvilgsniai krypsta ir į Lietuvą. Pasak Užimtumo tarnybos, darbo jėgos tarp lietuvių šiuo metu labiausiai ieško skandinavai. Tiesa, nors nedarbas karantino metu mūsų šalyje yra kiek išaugęs, nuo 9 iki 11 procentų, tautiečiai pasiūlymus išvykti dar vertina atsargiai.
„Švedijoje braškių auginimo, nurinkimo darbai, kitų uogų. Na, o Norvegijoje buvo siūlomi darbai ir gėlių ūkio darbininkams, ir sandėliuose. Žmonės laukia tų galimybių, domisi judėjimo procedūromis tarp valstybių ir žiūri kaip situacija keisis“, – sako EURES koordinatorė Goda Maciulevičienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, ir patys tautiečiai į juos dėl darbo svetur kreipiasi retokai. Tačiau specialistai spėja, kad banga išvykstančių pakils vos tik bus atvertos sienos. Apie tai kalba privačios įdarbinimo agentūros.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė sako, kad į juos kreipiasi verslai iš Skandinavijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos ir atsirastų tikrai nemažai tautiečių, kurie būtų pasiruošę išvykti, kad ir šią minutę.
„Darbai siūlomi tiek pramonėje, tiek logistikos sektoriuje. Bet atsiranda poreikis ir žemės ūkyje. Visi laukia kol laisvės situacija kitose šalyse, tiek ir mūsų išvažiavimo galimybės. Nes skrydžių nėra, o vienintelis kelias yra Kylio keltas“, – pasakoja asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė.
Visoje Europoje pranešama ir apie didžiulį medicinos sektoriaus darbuotojų poreikį. Medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė sako, kad šiuo metu į gimtinę yra sugrįžusių nemažai anksčiau užsienyje dirbusių medikų ir dalis jų spėjo įsidarbinti gydymo įstaigose Lietuvoje. Tad dabar medicinos srities darbuotojų judėjimo iš šalies nėra. Visgi, pasak Živilės, jaunesni medikai labai intensyviai domisi pasiūlymais – esą dabartinis algų ir krūvių santykis bei dalies visuomenės požiūris dalį medikų pykdo.
„Jeigu jie sako, kad Lietuvai medikų nereikia, kad jie yra nei šiokie ne tokie, nusikaltėliai. Tai pasižiūrėkite – užsienio šalys jau priima bet ką. Ta pati Švedija skelbia, kad dabar visų specialybių, net nebesirinkdama, visų specialybių medikus kviečia“, – teigia sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
Dauguma apie išvykimą galvojančių tautiečių kol kas dar stabdo karantino apribojimai. Tačiau Užimtumo tarnyba paaiškina, kad nors ir toliau vykdoma sienų kontrolė, o skrydžių į šalį ir iš šalies praktiškai nėra, keliauti dirbti į užsienį žmonės teoriškai gali. Juolab, kad artimiausiu metu svarstoma atnaujinti skrydžius į Vokietiją, Daniją, Lenkiją. Tiesiog planuojantys išvykti prieš tai turi pasirašyti oficialias darbo sutartis su darbdaviais užsienyje.
„Situacija yra tokia – darbdaviai gali pateikti darbo sutartis nuotoliniu būdu, nes šias sutartis būtina turėti patikrinimo metu ir tos galimybės sezoniniams darbuotojams atsirastų tarp šalių“, – kalbėjo G. Maciulevičienė.
Na, o dėl pasaulinės pandemijos į gimtinę sugrįžę ir darbus, dažnai ir nelegalius, užsienyje palikę tautiečiai, panašu, darbintis neskuba. Užimtumo tarnyba skelbia, kad balandį į juos kreipėsi vos 35 darbo neturintys iš užsienio atvykę žmonės. Tai net 80-ia procentų mažiau nei kovą.
