Įvairios kolbos, lašelinės ir darbuotojai su baltais chalatais sukuria aliuziją, kad desertinė yra medicinos įstaiga. Nors iš tiesų joje prekiaujama tik pyragaičiais ir desertais. Štai, ką sako žmonės:
„Ne, nesumaišėme, viskas aišku. — Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad žmonės gali sumaišyti, kaip jums skamba tokie teiginiai? — Nepritariu, tikrai viskas aišku, tie, kas žino šitą vietą, nieko nėra neaiškaus.“
„Šiais laikais skamba utopija tokios kalbos, reiškia rodo savo savo aukštą išprusimo lygį tie, kurie taip kalba.“
„Žinokite ir atėjau dėl to, nes pamačiau, kad klaidina, ir norėjau palaikyti verslą tiesiog, kad tai nėra kažkokia gydytojų įstaiga, tai yra tiesiog desertai.“
Tačiau desertinės savininkai sulaukė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dėmesio. Ji atsiuntė raštą, kad pagal galiojančius teisės aktus, jie negali sudaryti medicinos įstaigos įvaizdžio. Europinėse direktyvose nurodoma, kad negalima produktams priskirti savybių, kurių jie neturi, pavyzdžiui sveikatinimo. Taip pat negalima sudaryti tokio įspūdžio ir vaizdiškai. Jei balti chalatai, kryžiai, ar žodžio „pacientai“ vartojimas atskirai ir nedraudžiamas, tai visumoje jie esą sudaro būtent tokį įvaizdį.
„Sunkiai suvokiama, kad kaip lašelinė prijungta prie gėlių, kaip laistymo sistema suteikia desertui kažkokių gydomųjų savybių? Sakyčiau labai pritemptas ir iš piršto laužtas tų reglamentų interpretavimas“, – komentuoja desertinės įkūrėjas Marius Dijokas.
„Kas man yra svarbiausia, ir aš noriu akcentuoti, prie pačio pavadinimo mes neturime jokių pretenzijų ir neturėjome jokių pretenzijų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staškevičius.
Vis tik įmonei atsiųstame rašte biurokratai rašo, kad informacijos visuma negali asocijuotis su medikais. O pyragaičių pavadinimai, tokie kaip „sveikatinolis“, „avietinoksas“ ar „braškiatoninas“ esą būtent ir sukuria įspūdį, kad tai gali būti kaip vaistai.
„Ir juokinga buvo pradžioje, aš galvojau apskritai, kai paskambino, kažkas iš draugų, ar laida kokia pokštauja, kai sako, kad negalima naudoti daktaro deserto, nu, toks nuskambėjo, kaip pokštas, bet supratau lyg ir rimtai. Nuėjome į susitikimą, ir toliau vis tiek tas pokalbis kai vystėsi, dairaisi, gal paslėpta kamera kažkur“, – sako M. Dijokas.
Veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad dabar verslininkai turi įrodyti, kad jų gaminiai yra sveiki, kaip skelbia, taip pat įrodyti, kad padeda išgyti nuo ligos. Nors reklamuojama, kad pyragaičiai padeda nuo COVIM-20 – neegzistuojančios ligos, nors ir sąskambis panašus į kovidą.
„Teiginiai atitinka realybę ar ne. Tokie, kaip pvz., atvažiuokite pas mus, išrašysime receptą, pagysime nuo užkrečiamųjų ligų, nuo covido, išrašysime receptą, pasijusite geriau. Manau, čia rinkodariniai dalykai ir turi nuspręsti kiekvienas vartotojas, bet klausimas, ar kiekvienas vartotojas yra pajėgus nuspręsti tai“, – teigia M. Staškevičius.
„Tai yra neadekvatu, man atrodo, visiems mums aišku, kad, kai nueisime į tą pyragaičių parduotuvę ir suvalgysime pyragaitį, tai nesiskaitys, kaip pasiskiepijimas nuo covido. Čia visiems aišku. Ar VMTV tai darbuotojai neaišku?“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Verslininkai įtaria, kad skundus tarnybai galėjo pateikti konkurentai. Tiesa, tarnyba turi ir kitų priekaištų desertinei, gerokai rimtesnių.
„Produktai pardavinėjami neženklinti, be sudedamųjų dalių, neišskirti alergenai, nėra netgi galiojimo datos, tai reiškia, kad mes, kaip vartotojai, pirkdami tą produktą nežinome, kas per produktas ir sudarome didelę riziką maisto saugai ir kokybei“, – aiškina M. Staškevičius.
„Pažeidimų, kur dėl etiketavimo ir t.t., kurių mes pripažįstame, kur mes klydome ir pasitaisėme iš karto, kur dar kažko nepasitaisėme, pasitaisysime ir esame dėkingi“, – kalba desertinės įkūrėjas.
Bauda už reklamos įstatymo pažeidimą gali būti nemaža – už pirmą pažeidimą iki 3, o už pakartotinį iki 6 procentų praėjusių metų pajamų. Desertinės vadovas sako, jei bus bauda, kreipsis į teismą.
„Likviduokitės, bankrutuokite, nes, atsiprašau, kas tada lieka pas mus, eilinė desertinė, nori visus ir padaryti tokius, kaip nuobodžius, kaip eilinė bandelinė“, – tikina M. Dijokas.
Anksčiau maisto ir veterinarijos tarnyba buvo atkreipusi dėmesį į riešutų kremą pavadinimu „Sviestas sviestuotas“ – aiškino, kad taip klaidinami pirkėjai, nes parduodamas ne sviestas. Vis tik produktas pardavinėjamas ir toliau, tarnyba kreipėsi į Europos Komisiją, kad šiam produktui būtų suteikta išimtis. Jos taikomos konkretiems produktams, net jei pavadinimas ir produkto turinys nesutampa.