Panevėžyje į naujai atsidariusį vakcinavimo centrą jau nuo pat ankstyvo ryto plūsta senjorai, norintys apsisaugoti nuo koronaviruso:
„Nebijau ir viskas. Ko čia bijot?“
„Reikia visiems. Žmonės tai skiepijasi, nebijo. Ir aš pabandysiu.“
Iki šiol Panevėžys paskiepydavo iki 300 žmonių per dieną, tačiau dabar skiepijimas gerokai paspartės. Buvusio banko patalpose įkurtame skiepijimo centre šią savaitę skiepą gaus apie 1800 senjorų.
„Esame suplanavę, kad reikalui esant ir didėjant vakcinų kiekiui, mes galime per dieną paskiepyti apie 1000 panevėžiečių. Startavome su puikia komanda, su savanorių pagalba ir keturiais postais. Tai reiškia, kad šiandien mes esame suplanavę paskiepyti 400 žmonių“, – sako vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė.
Vieniems kyla kuriozinių klausimų.
„Gan dažnas klausimas: „Kaip su alkoholiu? Ar galima, ar negalima vat šiandien, kadangi Kovo 8 d.?“, – klausia A. Petronienė.
Kiti labiau nerimauja dėl pačios vakcinos. Šiandien Panevėžyje skiepijama „AstraZeneca“ preparatu. Ekspertai vardija – vakcina saugi ir efektyvi, bet dalis atvykusių šios žinutės vis dar neišgirdo:
„Labai nenorėjau šitos vakcinos. Labai daug atsiliepimų apie ją.“
„Atėjo vyras – jaunesnis ar vyresnis už mane – kokia skiepys? Kokie skiepai bus? Ir nėjo, supranti. Įsivaizduojat?“
„Nemalonu apie tą „AstraZeneca“. Bet tas negerai gali atsitikti ir su kitoms vakcinos. Čia jau laimės dalykas.“
Tuo metu rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimo bendrovė „NielsenIQ“ skelbia naujausius duomenis, ką žmonės mano apie skiepus. Apklausus 1600 16– 64 metų amžiaus žmonių paaiškėjo, kad, jei tik galėtų, tikrai arba greičiausiai skiepytųsi 58 procentai lietuvių. Imunologė Aurelija Žvirblienė sako, kad kolektyviniam imunitetui susiformuoti reikia paskiepyti apie 70 procentų gyventojų, visgi tokį rodiklį ji vertina palankiai.
„Net ir tie 58 proc. ar kažkiek daugiau, jie tikrai leistų pristabdyti pandemijos mastą, todėl kad mes matome ir Izraelio pavyzdį, kur apie 40 procentų populiacijos paskiepyta, ir tai jau tikrai gerokai sumažino užsikrėtimo skaičius“, – teigia imunologė Aurelija Žvirblienė.
Tai – aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje skiepus nuo koronaviruso palankiai vertina tik maždaug pusė respondentų.
„Tas rodiklis labai glaudžiai siejasi su žmonių asmenine patirtimi. Lietuvoje yra kur kas daugiau žmonių, kurie artimoje aplinkoje susidūrė su koronaviruso sukelta infekcija. Jie patys sirgo arba jų šeimos nariai sirgo, ir tokių žmonių šiuo metu Lietuvoje yra apie 32 procentai“, – kalbėjo tyrimų projektų vadovė Asta Ivanauskienė.
Tačiau apklausa rodo, kad didelė visuomenės dalis skiepus nuo koronaviruso net ir po daugybės ekspertų raginimų vakcinuotis vis dar vertina skeptiškai. O yra ir pavyzdys – marijampolietė Renata. Seimo nario padėjėja dirbanti ir vaikų dienos centrui Kalvarijoje vadovaujanti moteris sako, kad nuo koronaviruso tikrai nesiskiepys, nes ji neva kelia daugiau klausimų, nei suteikia atsakymų.
„Turim skaudžių patirčių šeimoje – vaikas turi šalutinius skiepų poveikius dar nuo vaikystės, nuo tų rekomenduojamų skiepų. O ši vakcina yra, manau, dar eksperimentinėje fazėje“, – sako marijampolietė Renata Venslovienė.
Moteris kategoriška. Nesiskiepytų, net jei skiepas būtų privalomas darbe.
„Aš, manau, eičiau iš darbo, nes esu sveika. Turiu rankas, kojas, galvą, manau, tikrai rasčiau kur save realizuoti ir kaip gyventi, bet sveikata tai yra mano atsakomybė ir tikrai manęs niekas kitas neišlaikys, jei man kažkas blogo atsitiktų“, – pasakoja R. Venslovienė.
Kaip Renata, tikrai arba greičiausiai nesiskiepyti ketina kas ketvirtas lietuvis. Ir tai gali tapti rimta kliūtimi vaduojantis iš pandemijos gniaužtų. Dar 16 proc. yra neapsisprendę – daugiausia studentai.
„Turbūt nelabai verta eikvoti energiją tuos žmones norint įtikinti, kad tikrai reikia skiepytis, nes tas įtikinėjimas, ko gero, neduotų rezultatų“, – teigia A. Žvirblienė.
„Svarbiausias dalykas yra tiems, kurie dvejoja galbūt, suteikti patikimą informaciją apie skiepijimą. Taip pat labai svarbus yra tas pavyzdys artimoje aplinkoje. Tai labai tikimės, kad galbūt tie asmenys, kurie dabar yra skeptikai, pamatę, kad jų artimoje aplinkoje asmenys pasiskiepijo, persigalvos“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
O kas labiausiai skiepytis nenori? Sociologai sako, kad lytis ir gyvenamoji vieta įtakos neturi, o svarbiausias veiksnys – išsilavinimas. Daugiausia skeptikų yra 25-44 metų amžiaus grupėje iš didesnių namų ūkių, kurie dirba fizinį darbą arba paslaugų ir prekybos srityse.
„Tai labiausiai nerimą ir kelia būtent neketinančių skiepytis profilis, nes ten yra yra žmonių, kurie potencialiai gali turėti daugiausia socialinių kontaktų. Tai mama, tarkim, pardavėja-kasininkė, tėtis autobuso vairuotojas, vienas vaikas į darželį, kitas vaikas į mokyklą. Įsivaizduokit, kiek yra tų socialinių kontaktų. Ir būtent šitie žmonės dažniau linkę pasisakyti prieš vakcinaciją“, – sako A. Ivanauskienė.
Tuo metu socialiniuose tinkluose sklindant informacijai, kad dali nepanaudotų vakcinų esą sunaikinama, sveikatos apsaugos ministerija sako, kad tokių atvejų – vos vienas kitas.
„Jeigu ir lieka darbo pabaigoje atidarytų flakonų, tai turbūt yra vienas flakonas, kuriame gal yra viena dozė, tai įstaigos šiaip turi rezervinius sąrašus ir kviečia tada asmenis, kurie gali greitai atvykti, kad sunaudotų. Bet jeigu vis tik nepavyksta pakviesti, tai tada privalo būti tokios vakcinos utilizuojamos, bet, kaip ir minėjau, tai tik pavieniai atvejai“, – pasakoja L. Galkus.
„Jeigu reikia, mes palaukiame ir po savo darbo valandų ir mes sunaudojame visada iki paskutinės dozės vakcinos“, – teigia A. Petronienė.
Šiuo metu dviem vakcinos dozėmis yra paskiepyti beveik 86 tūkstančiai lietuvių. Tai – vos trys procentai šalies gyventojų. Daugumą jų – per 63 tūkstančius – sudaro moterys.
