Vilkaviškio rajono gyventoja Nijolė sako, kad niekada neplanavo tapti kolekcioniere, net daiktų kaupti moteris nebuvo linkusi. Tačiau prieš ketverius netikėtai pamatė mažą angeliuką.
Angeliukas Nijolę sako taip sužavėjęs, kad pradėjo dairytis kitų. Tuomet ir kilo mintis rinkti kolekciją. Tik kad tokią didžiulę pavyks taip greitai surinkti – nesitikėjo. Įvairaus dydžio angelai ir angeliukai jau okupavo visą šeimos svetainę. Moteris tiksliai žino, kiek jų čia yra. Kruopščiai juos registruoja.
„Paskui, kai jų susikaupė daug, tai jau buvo darbas atskirti, kurie yra nauji. Tai prisipirkdavau, tiek prisidėdavau“, – sako angeliukų kolekcionierė Nijolė Birštonienė.
Daugiausia angelų Nijolė pati yra nusipirkusi. Daug eksponatų vyras ir kiti šeimos nariai dovanoja. Draugai ar giminaičiai taip pat žino moters aistrą, tad ir vienokia ar kitokia proga angeliuką atneša. Nors eksponatų begalė – moteris atsimena beveik kiekvieno atsiradimo istoriją. Ypatingai sujaudino juodojo angelo.
„Į feisbuką parašė, ar aš norėčiau, ar aš tokį turiu, ar neturiu. Aš tokio neturėjau ir labai norėjau. Nes tikrai labai vertingas ir labai gražus angeliukas. Matėsi, kad moteris ir kainos nenusako, paklausė, kiek aš norėčiau, nes už tuos pinigėlius norėjo nupirkti anūkams dovanėlių“, – pasakoja N. Birštonienė.
Nijolė pasakoja ir kitą istoriją, dėl kurios sako, šiek tiek nesmagu. Prieš kelerius metus su vyru buvo Vokietijoje. Ten įprasta, kad nereikalingus įvairius daiktus vokiečiai išneša ir padeda prie atliekų konteinerių. Eidama pro šalį moteris pamatė maišelį, tačiau kas ten – nenutuokė. Nors vyras prieštaravo, Nijolės smalsumas nugalėjo ir nenuvylė: rado patalynės komplektą su angeliukais.
Dabar, kur tik nueina ar nuvažiuoja, akys pačios ieško angeliukų. Parduotuvės pilnos jų, pasakoja moteris. Tačiau didžiausi lobynai sendaikčių ir dėvėtų drabužių parduotuvės. Ten Nijolė atranda vis kažką naujo ir nematyto. Moteris ne tik angelų kambaryje jaučia ramybę ir palaimą. Su kolekcija yra ir tam tikrų darbų. Tarkim, nuo tokios gausybės eksponatų šluostyti dulkes.
„Man labai patinka. Nuvalyti dulkes užtrunka apie savaitę. Nes reikia ne tik nuvalyti, nes atsiranda ir vietos kitos, paskirstau, kad aš juos atrinkčiau, kad žinočiau ko man dar trūksta“, – teigia N. Birštonienė.
Kol nepradėjo rinkti angelų, moteris pernelyg jais ir nesidomėjo. Dabar yra tvirtai įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus tikrai turi savo angelą sargą.
„Ypač jaučiau po mamos mirties. Nes aš labai bijodavau tamsos. Mama mirė ir eidavome pas karves ar kažkur ir jausdavau, kad mama šalia yra. Ir nuo to laiko tamsos nustojau bijoti“, – kalbėjo N. Birštonienė.
Daugiau nei puspenkto tūkstančio angelų kolekcija – ne pabaiga, sako Nijolė. Dabar turi tikslą surinkti penkis tūkstančius. Nors kaip ir pati sako, kažin ar ir tuomet galės nustoti juos kolekcionuoti.
