Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lukašenkos režimas taip bando naujus migracijos būdus į Lietuvą, o pasieniečių vadas visą situaciją vadina vienu žodžiu – spektaklis. Valdžios koridoriuose jau sklando ir naujos idėjos, ką daryti su nelegalais – politikai kalba ir apie neribotą įkalinimą ir netgi galimybę siųsti juos į Afriką kartu su Danija.
5 afganistaniečiai, dėl kurių praėjusią savaitę pasisakė Europos žmogaus teisių teismas, antradienį vakare vėl atsidūrė mūsų šalies teritorijoje: „Mes buvome labai pavargę, neturėjome nei maisto, nei vandens, ypač buvo pavojinga naktį miegoti miške.“
Juos keli šimtai metrų nuo sienos pirmiau sutiko žurnalistai, o ne pasieniečiai: „Aš išvykau iš Afganistano dėl Talibano, jie ne žmonės, jie žvėrys, jie žudo žmones, moteris, vaikus.“
Vyras sako, kad į Lietuvą iš Baltarusijos jie patenka jau ne pirmą kartą. Bet anksčiau juos mūsų pasieniečiai išstumdavo atgal į Baltarusiją. O atsidūrus ten, jau baltarusiai pasieniečiai vėl liepdavo eiti į Lietuvą. Vis tik vakar afganistaniečius pasieniečiai nuvežė į užkardą, o trečiadienį migrantai pateikė prieglobsčio prašymus.
„Tie neteisėti migrantai tikrai buvo sulaikyti prie valstybės sienos, buvo sulaikyti apie 250 metrų nuo valstybės sienos“, – sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Šių afganistaniečių istorija garsiai aptarinėjama jau savaitę. Dėl jų pasisakė Europos žmogaus teisių teismas, nurodęs Lietuvai neišsiųsti migrantų iš šalies ir suteikti jiems pagalbą. Pasieniečiai iki šiol aiškino, kad teismo sprendimas įpareigoja neišsiųsti afganistaniečių, bet nieko nekalba apie įleidimą į šalį. Ir kalbėjo, kad nėra žinių, jog 5 minimi vyrai būtų mūsų valstybėje. Nors migrantus atstovaujanti advokatė paviešino šį įrašą, kuris, kaip galima suprasti, rodo, jog būnančius Lietuvoje vyrus pasieniečiai nusprendžia grąžinti atgal: „Grąžinsime juos į Baltarusijos Respubliką ir kadangi – aš taip supratau – jie teisėtai atvyko į Baltarusijos Respubliką… tegu per tą valstybę vyksta į pasienio kontrolės punktą Lietuvos Respublikos.“
Šiandien pasieniečių vadas pripažino – minėti afganistaniečiai iš tiesų anksčiau buvo Lietuvoje.
„Aš noriu pasakyti, mes niekada neteigėme, kad jie nebuvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, jie buvo Lietuvoje, ir jie buvo grąžinti, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl to, kad jie neteisėtai bandė vykti į Lietuvą ir buvo grąžinti“, – teigia R. Liubajevas.
Bet kuo skyrėsi situacijos praėjusią savaitę, kai migrantai buvo apgręžti, nuo vakarykštės, kai jie buvo sulaikyti ir nuvežti į užkardą?
„Turint omenyje EŽTT sprendimą, tai kad iš tikrųjų buvo labai nemažai neaiškių dalykų, kuriuos tikrai mums reikia išsiaiškinti, kaip minėjau, bus pradėtas tyrimas“, – aiškina jis.
„Šiandien sako, kad jie tiria, aiškinasi, kokia čia ta situacija, kad ji jiems neaiški, ji lygiai taip pat jiems ir tada buvo neaiški, tai lygiai taip pat buvo galima juos sulaikyti, nusivežti į užkardą, išsiaiškinti kas čia per situacija, susirinkti visus įrodymus, atlikti visas procedūras“, – kalba advokatė Asta Astrauskienė.
Lietuva taiko taktiką, kad prieglobsčio prašantieji turi kreiptis į sienos perėjimo punktus. Tačiau afganistaniečių advokatė sako, kad jos klientų atveju, pasienio punkte į Lietuvą jų nepraleido Baltarusijos pasieniečiai, todėl jiems neliko kito kelio, kaip tik kirsti sieną neteisėtai.
„Visa šita situacija tiktai parodo, kad yra bandomas testuoti naujas migracijos kelias pasinaudojant situacija Afganistane. Tai yra akivaizdu“, – įsitikinusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Matyt, visa Lietuva stebi, aš pavadinčiau, spektaklį. Mano įsitikinimu šio spektaklio režisierius yra kitos valstybės sienos pusėje, Baltarusijoje, tame spektaklyje, deja, pakankamai svarbų vaidmenį atlieka ir kai kurie Lietuvos Respublikos piliečiai“, – sako R. Liubajevas.
Vyriausybė jau kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kad jis panaikintų savo sprendimą dėl afganistaniečių. Argumentuoja, kad jiems buvo pateikta suklastota informacija.
„Pats svarbiausias dalykas, kurį mes norėjome indikuoti teismui, kad pats Europos žmogaus teisių teismas būtų labai atsargus ir dėmesingas, nes jį bandoma įtraukti naudojant kaip įrankį, į tą hibridinės atakos kontekstą“, – teigia vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.
„Šitie žmonės jau ilgą laiką ir iki to laiko, nes jie nuo rugpjūčio 29 bandė judėti iš vienos valstybės į kitą ir pareigūnų buvo stumdomi. Jie gyveno ir iki tol miške. Jie gyveno nežmoniškomis sąlygomis, kurios prilygsta kankinimui. Tai tas turi kažkada baigtis ir kažkas turi pasakyti, kad mes to daryti neleisime ir žmonių mes nekankinsime“, – aiškina A. Astrauskienė.
Dabar 5 afganistaniečiai turės būti perkelti į vieną iš apgyvendinimo centrų, kur lauks verdikto – suteiks Lietuva jiems prieglobstį, ar ne. Bet Vidaus reikalų ministerija ruošia ir savotiškus spąstus tiems, kurie prieglobsčio negaus.
Vidaus reikalų ministerija siūlo nelegalų judėjimo laisvę suvaržyti neribotam laikui: „Šiuo metu dar vyksta diskusijos, ir tikrai ieškome geriausio sprendimo.“
Dabar nelegalai laikomi centruose 6 mėnesius. Norint terminą pratęsti – dėl kiekvieno žmogaus reikia atskirai kreiptis į teismą. O ir jis galėtų pratęsti terminą maksimaliai iki 18 mėnesių. Vėliau, žmogus privalo būti paleistas. Jeigu jis negauna prieglobsčio, jis turi būti deportuojamas. Bet Irakui nepriimant savų žmonių, atsiduriama aklavietėje – išsiųsti jų negalime, bet apriboti judėjimo irgi ne. Leidus jiems išsivaikščioti, tikėtina, kad migrantai iš karto patrauktų Vokietijos link.
„Ir signalas tada eitų į kilmės šalis toms bendruomenėms, kurios vis tiek galvoja, kaip patekti į Europą, kad žiūrėkit, atvažiuoji į Lietuvą, pabūni 6 mėnesius ir po to tau laisvos durys. Taip neturi būti“, – sako nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
O sulaikius juos neribotam laikui beliktų tik sulaukti kol išseks pačių nelegalų kantrybė ir jie sutiks su Lietuvos siūlymu grįžti į savo gimtines. Bet socdemė Dovilė Šakalienė pasiūlė dar vieną idėją – tartis su Danijos vyriausybe.
„Laikino apgyvendinimo paslaugos pirkimas trečiosiose šalyse būtų šiuo metu ta priemonė, kuri galėtų būti svarstoma, kad sumažinti paskatas ekonominiams migrantams neteisėtai kristi valstybės sieną, atiduoti visas savo santaupas, parduoti savo namus ir tokiu būdu pakliūti į žmonių kontrabandininkų spąstus“, – teigia socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė.
Danija pasirinkta neatsitiktinai – ji derasi su kai kuriomis Afrikos valstybėmis, kad šios už pinigus leistų steigti nelegalų centrus. Tad į Daniją neteisėtai atvykę ir prieglobsčio prašantys žmonės būtų išsiunčiami į kitą žemyną, kur ir lauktų sprendimo dėl statuso.
„Aš tikiuosi, kad greitu metu pavyks mums pakviesti danų vidaus reikalų ministrą į Lietuvą ir Lietuvos siūlymus dėl migracijos politikos, ir kitus, manau, kad… čia yra svarstymai, manau reikia susėsti ir kalbėtis“, – įsitikinusi A. Bilotaitė.
„Tik aišku, kaip susitarti su Danija, čia reikia receptų. Ir nebus taip paprasta. Nes ir tiems patiems danų socialdemokratams reiks visuomenei paaiškinti kodėl jie priima migrantus iš Lietuvos. Bet jeigu mums tą pavyktų padaryti, ir mes turėtume tam resursų ir diplomatinių gebėjimų, Danijos geranoriškumo, sveikinu ir tris kartus valio“, – kalba L. Kasčiūnas.
Lietuva šiuo metu turi rūpintis maždaug 4 tūkstančiais nelegalių migrantų, didžioji dalis jų – irakiečiai.
