Visgi dalis kalbintų žmonių sako, kad taip išsileidus per šventes – dabar laikas pataupyti.
Šventinės prekybos centrų apgulties neliko nė kvapo. Žmonės pripažįsta – per šventes lepinosi, tad dabar tenka veržtis diržus. Šis mėnuo lietuviams – taupymo:
„Taip, tuštokas mėnuo yra. Ką darysi? Reikia truputį ir pataupyti. Ir svorį mesti reikia“, – sako vilnietė Alma.
„Aš kadangi nedirbu milijonieriumi, tai mano ir išlaidos atitinkamos“, – kalba vilnietis Vytas.
„Galima šiek tiek leisti paišlaidauti, bet vis tiek reikia skaičiuoti, žiūrėti“, – teigia vilnietė Edita.
„Visą laiką visos šventės taip ir būna. Iš pradžių išlaidos, o po to taupymai. O taip tai… Jeigu daug išlaidauji, tai daug taupyti reikia. Jei nedaug išlaidauji, daug taupyti nereikia“, – tikina vilnietis Vidmantas.
„Kadangi yra didelė šeima, daug giminės, tai reikėjo, kad vis tiek kiekvienas šeimos narys gautų po dovanėlę, kad aplankytų Kalėdų Senelis kiekvieną. Na, ir turbūt tas vaišių stalas visada yra gausesnis per šventes negu kas dieną“, – pasakoja vilnietė Rūta.
Kad praėjusį gruodį tautiečiai švaistėsi pinigais, patvirtina ir ekonomistai.
„Šitos šventės yra turbūt svarbiausios lietuvių finansiniame gyvenime. Jei mes pažiūrėtume dar 5 metus atgal, tai nemaža dalis žmonių apsiribodavo 100 eurų biudžetu dovanoms išleisti. Dabar mes turime vidutiniškai nuo 100 iki 200 eurų, bet nemaža dalis ir 300–400 eurų dovanoms negaili“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
SEB bankas, išanalizavęs dalį savo klientų mokėjimų, pastebėjo, kad per šventes tautiečiai leido sau gerokai daugiau nei pernai.
„Jeigu mes imsime atsiskaitymus kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus, tai praėjusių metų gruodį buvo išleista 36 procentais daugiau nei 2020 m. gruodį“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Gruodį labiausiai daugėjo atsiskaitymų žaislų parduotuvėse. Be to, žmonės masiškai pirko juvelyrikos dirbinius, laikrodžius, odos gaminius, kelionių reikmenis, elektroniką ir drabužius.
„Vidutinė atsiskaitymo kortele suma gruodį buvo 21 euras. Kas yra įdomu, kad lyginant su 2020 m. gruodžiu, iš esmės šita suma nepasikeitė, bet akivaizdu, kad buvo daug daugiau atsiskaitymų. Žmonės tikrai dažniau šių metų gruodį lankėsi parduotuvėse“, – kalba T. Povilauskas.
Štai 2019-aisiais ir 2020-aisiais mažmeninė gruodžio mėnesio apyvarta siekė apie 1 mlrd. 200 mln. eurų. Ekonomistai neabejoja, kad praėjęs gruodis bus rekordininkas.
„Beveik visose parduotuvėse, visuose sektoriuose apyvartos buvo sugrįžusios arba didesnės, gerokai didesnės nei 2019 m. gruodį. Kas labiausiai paaugę yra, sakyčiau, numeris vienas – tai sporto prekių pardavimai“, – sako T. Povilauskas.
Gerokai didesnius gruodžio mėnesio pelnus skaičiuoja ir maisto prekių parduotuvės. SEB banko duomenimis, kortelėmis jose atsiskaitinėję lietuviai maistui išleido net penktadaliu daugiau nei pernai.
„Ryškiai išaugo jau paruoštų produktų pardavimai. Pavyzdžiui visokių mišrainių ir salotų nupirkta net 30 procentų daugiau negu pernai. Taip pat ryškiai išaugo sušių pardavimai. Irgi keliasdešimt procentų. Nors jie auga kasmet, panašu, kad sušiai įsitvirtina kaip tas šventinis patiekalas. Visi mėsos pusgaminiai, marinuotos mėsos irgi augo“, – komentuoja „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Pinigines žmonės plačiau atvėrė ir gurmaniškiems užkandžiams.
„Galima išskirti ikrus, kurie tikrai buvo intensyviai perkami ir išpirkti, vytintą jautieną, kuri irgi gerokai išaugo. Būtų galima tai priskirti prie tų prabangos prekių, prabangos maisto“, – teigia R. Aukštuolytė.
Ir tai dar ne viskas. Prieš šventes tautiečiai šlavė ir internetines parduotuves. Anot „SwedBank“, lyginant su 2019-aisiais, pirkimai internetu gruodį augo maždaug 30 procentų.
„Mūsų klientai internetinėje prekyboje Lietuvos interneto parduotuvėse išleido 167 milijonus ir tai yra tikrai gerokai daugiau, nes 2020 m. tai buvo tik 129 milijonai eurų. Suma tikrai įspūdinga“, – tikina J. Cvilikienė.
Internete šventėms apsipirko kone kas antras lietuvis ir vidutiniškai vienam pirkiniui išleisdavo maždaug 47 eurus.
„Tai dažniausiai yra kosmetikos prekės, knygos, kvepalai, kiti grožio aksesuarai ir išmanūs įrenginiai. Tačiau lietuviai tikrai labai mielai renkasi ir SPA kuponus, kelionių kuponus, nuolaidas. Tai grįžta į dovanų penketuką šiais metais kaip niekada ryškiai“, – sako J. Cvilikienė.
Beje, per šventinį mėnesį išryškėjo ir dar viena tendencija. Anot apklausų, dalis žmonių pirmą kartą dovanas pirko mugėse, o produktus šventiniam stalui – iš smulkiųjų verslininkų. Tai – siekis solidarizuotis su nuo karantino nukentėjusiu vietos verslu.
