Svorio pasikeitimams įtakos turi ir metų laikai bei sezonai, sveikatos būklė, o moterų svoris gali kisti ir dėl menstruacijų.
„Vasarą mes tampame judresni, aktyvesni – svoris šiek tiek sumažėja. Žiemą daugiau sėslumo, mažiau kur einame, maistas dėl šalto oro riebesnis ir tikrai mes visi priaugame vieną, kitą kilogramą. Tai natūralūs svyravimai. Taip pat ir įvairios būklės sąlygoja vandens, skysčių kaupimąsi organizme ir tas svoris gali keistis. Moters svoris iki 1,5 ar 2 kilogramų gali keistis net ir mėnesio bėgyje – ciklo metu“, – aiškino sporto klinikos šeimos gydytoja Asta Žukovienė.
Reikėtų susimąstyti, jei nepasikeitus gyvenimo būdui, socialinei padėčiai ar psichologinei būsenai svoris pradeda kristi drastiškai.
„Visada vertini laikotarpį – per kiek. Jei per pusę metų nukrito 10 proc. kūno masės, tai jau leidžia galvoti apie rimtą bėdą organizme“, – TV3 laidoje „Būk sveikas“ sakė šeimos gydytoja.
Svorio kritimas be jokių pastangų dažniausiai siejamas su tam tikrais pokyčiais gyvenime.
„Dažniausia priežastis, kuri būdinga jaunam žmogui, tai yra didelis stresas. Gyvenant nuolatiniame strese būna taip, kad nuolat leki ir tik vakare suvoki, kad šiandien dar nieko nevalgei. Ištęsta įtampa, bėgimas, lėkimas slopina fiziologinius poreikius ir mes tiesiog pamirštame pavalgyti ir pasirūpinti savimi.
Antra priežastis – miego trūkumas. Visi atsinaujinimo, atsigavimo procesai organizme vyksta tada, kai mes miegame. Svorio kritimas tikrai bus, jei mes miegosime trumpai, nepailsėsime, atsikelsime pavargę“, – teigė A. Žukovienė.
Tiesa, stiprus sulysimas gali įspėti ir apie rimtas ligas.
„Jei ateina jaunas žmogus ir skundžiasi svorio kritimu, visada reikėtų pagalvoti, ar jo skydliaukė yra sveika.
Skydliaukės hormonai labai stipriai dalyvauja medžiagų apykaitoje, hormonų balansavime ir tikrai reikėtų atlikti tyrimus, pasižiūrėti, ar viskas gerai, nes tikrai galime turėti labai didelį svorio kritimą, o priežastis pakankamai lengvai gali būti išsprendžiama“, – sakė gydytoja.
Svorio kritimą taip pat gali lemti ir virškinamojo trakto ligos.
„Kita priežastis – virškinamojo trakto ligos, kada žmogus garsiai to neįvardydamas jaučia skausmą, vengia valgyti. Galbūt žarnyno kokia bėda apsunkina tuštinimąsi ir žmogus nusprendžia nevalgyti. Dėl žarnyno ligų gali būti ir nepasisavinamos maisto medžiagos, net jei bus subalansuota mityba – svoris gali kristi“, – aiškino A. Žukovienė.
O rimčiausia svorio kritimo priežastis – onkologinės ligos.
„10 proc. kūno svorio netekimas tikrai galimas susirgus onkologine liga, kada organizmas nyksta ir alina pats save“, – teigė šeimos gydytoja.
Net ir išsiaiškinus, kad svoris krenta ne dėl ligų, džiaugtis nereikėtų. Drastiškas svorio kritimas gali iššaukti kitus negalavimus.
„Mažėja riebalinis audinys, todėl prastėja estrogeno gamyba moters organizme. Nepasisavinama riebaluose tirpių vitaminų, atsiras vitaminų trūkumas, dėl ko vystysis su vitaminų trūkumu susijusios ligos. Silpnės kaulai, iš kaulų išeis kalcis ir prasidės osteoporoziniai lūžiai, stresiniai lūžiai. Drastiškas svorio kritimas sąlygoje metabolizmo pokyčius – gali vystytis cukrinis diabetas ar kitos medžiagų apykaitos ligos“, – pasakojo A. Žukovienė.
Į kokius dar organizmo siunčiamus signalus reikėtų atkreipti dėmesį, žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Būk sveikas“.
