Raguvoje gyvenantis žinomas gamtininkas ir zoologas Antanas Slučka traukia iš bagažinės puspilnį kibirą kviečių. Grūdai skirti miestelio pakraštyje prie fermų jau kurį laiką besibūriuojančioms laukinėms vištelėms – kurapkoms.
„Kviečių papyliau, paskui pabarsčiau, skambinau, vištas augina ūkininkas, jis pradėjo pasakot, oj kiek kurapkų pas mane, tai sakau, kur jūs jas šeriat, tiek sniego, sako, po liepom“, – sako gamtininkas Antanas Slučka.
Atšiauri žiema, pasak gamtininko jau verčia badauti pievų slapukes. O ant nuklotų sniego patalų jos dabar kaip ant delno ir žmonėms ir plėšrūnams.
„Anksčiau labai rekomenduodavo buldozeriu, kad nuvalytų želmenų lauką, tai jos ten puikiausiai puola želmenis lesti, o šiemet taip netikėtai tiek daug prisnigo, joms tikrai badas atėjo“, – pasakoja A. Slučka.
„Iš tikro, tokio sniego sluoksnio jos neįveikia. Tai maždaug savaitė, 10 dienų kaip kurapkos keliauja prie žmonių“, – teigia gamtosaugininkas Selemonas Paltanavičius.
ir Lietuvos ornitologų draugija visuomenės prašo prie žmonių namų besibūriuojančių ir maisto ieškančių kurapkų nebaidyti. Pro sukietėjusio sniego storymę jos nebeįstengia pačios prasikapstyti.
Į bėdą pakliuvusiems sparnuočiams gamtininkai siūlo suręsti lesyklų užuovėjas, kad galėtų prisiglausti nuo vėjo ir rasti papilto lesalo, pasislėpti.
„Medžiotojams rekomenduojama ir aplamai visiems gamtos mylėtojams ant sniego padaryti iš eglišakių palapines, kad turėtų, kur jos pasislėpti. Geriausia negailėti grūdų ar kviečių. Viską jos lesa“, – kalbėjo A. Slučka.
„Su kurapkom, tai elementariai iš eglišakių pastatoma pavėsinė trikampio formos, papilama grūdų, nes lesa sėklas ir būtinai papilti žvirgždo. Virškinimo traktui“, – sako gamtos mylėtojas Audrius Jankauskas.
Kurapkos sparčiai nyksta visoje Europoje. Pastaraisiais dešimtmečiais net buvo stebimas katastrofiškas kurapkų populiacijos nykimas. Neatsitiktinai jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau kelios paskutinės šiltos ir beveik besniegės žiemos pasak gamtosaugininkų padėjo kurapkoms šiek tiek atkusti.
„Kurapka įrašyta į Lietuvos Raudonają knygą, ji yra globaliai nykstanti Europoje daugelyje vietų jų populiacijos liko vos 5 proc.“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Šiuo metu padėti ištverti šaltmetį kenčiantiems sparnuočiams ragina ir gyvūnų globėjų asociacija. Štai Kaune savanoriai gulbėms ir kitiems žiemojantiems miesto paukščiams yra parūpinę grūdų. Čia pavyzdžiui vaikštantiems praeiviams palei pakrante galima pasemti ir vieną kitą samtelį gėrio paberti.
