Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys.
Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc. nuvertėjusį jų turtą antrosios pensijų pakopos fonduose:
„Geriausiai, kai pinigai yra vietoje, prie manęs, o ne kažkur vaikšto, neaišku.“
„Neteisinga. Ką uždirbai, tą pasiimk, ką sutaupei.“
„Tam yra pensijos, kad sukaupi, kai išeini, galėtų visas atiduoti iš karto.“
„Kur išleisčiau – šiuo metu namus remontuoju, mašinų trūksta, visko trūksta, griūna, yra kur dėti.“
„Kur leistumėm? Nekilnojamam turtui įsigyti.“
Žmonių neguodžia ir tai, jog užpernai jų turtas antroje pakopoje buvo paaugęs apie 20 proc, tai yra daugiau nei pernai nuvertėjo. Tad socialdemokratai, nusižiūrėję nuo Estijos, jau siūlo keisti kaupimo antroje pakopoje tvarką ir leisti žmonėms bet kada nutraukti kaupimą ir atsiimti pervestus pinigus.
„Esmė sudaryti galimybes, kas sustabdė kaupimą, kam bėda, susirgo vėžiu, jam reikia pinigų, jei neturės pinigų, net ir sukaupti būtų paveldimi, bet galėtų išgelbėti žmogui gyvybę, jis sulauktų pensijos“, – anksčiau teigė Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Visgi, socdemų siūlymu, sumanę atsiimti iš antros pakopos savo pinigus nesulaukę pensinio amžiaus, į biudžetą turėtumėte grąžinti per visą kaupimą valstybės pervestas skatinamąsias įmokas, o jos gali sudaryti tūkstantį ir daugiau eurų.
„Dalį lėšų prideda valstybė iš biudžeto. Nesulaukus būtų sąlyga, kad jei norisi pinigų, nesulaukus pensijos, dalis būtų grąžinta valstybei, bet mažesnė ženkliai nei žmogaus įmokos“, – aiškino L. Jonauskas.
Dėl antrosios pakopos turto kritimo fondų valdytojai kaltina Rusijos tebetęsiamą karą Ukrainoje, sąmyšį pasaulio ekonomikoje ir palūkanas keliančius centrinius bankus. Lietuvos bankas tvirtina, kad šios negandos yra laikinos, o ilgalaikėje perspektyvoje kaupiančiųjų turtas antroje pakopoje ne tik turi atsistatyti, bet ir vėl didėti.
„Nemanome, kad reikėtų revoliucijos, išardyti sistemą, nes tai svarbi senatvės pensijų sistemos dalis. 800 tūkst. žmonių kaupia, jei kaups ilgai, turės galimybę pasididinti pajamas ženkliai – apie 30 proc. prie „Sodros“ pakopos“, – tikino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Visgi Lietuvos bankas neprieštarauja, kad antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą Seimas pakoreguotų. Banko nuomone, valdytojams reikėtų leisti laisviau investuoti, bet kartu sumažinti jų komisinius, o priešpensinio amžiaus dalyvių lėšas indeksuoti, kad rinkų kritimo metu išėję į pensiją jų nuostoliai būtų amortizuoti.
Automatinio įtraukimo į antrąją pakopą Lietuvos bankas ragina neatsisakyti, tačiau jį vykdyti ne kas 3, o kas 5 metus. Leisti pasitraukti iš kaupimo bankas sutinka nebent tik kaupimo pradžioje – po pirmosios nuskaičiuotos įmokos.
„Antrą pakopą matome kaip senatvės pensijos dalį. Naudinga gyventojams kaupti sistemoje, jei nori turėti papildomų lėšų senatvėje ir pasigerinti savo finansinę būklę“, – teigė S. Krėpšta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė jau prieš du mėnesius kalbėjo sutinkanti diskutuoti dėl antrosios pakopos pakeitimų, tačiau ir tuomet, ir dabar ragina drastiškų pokyčių nedaryti.
„Diskusijos gerai, galime tartis, argumentų yra už ir prieš, diskusijos visos vertingos, žmonėms svarbus klausimas“, – sakė M. Navickienė.
Beje, socialdemokratai siūlo ne tik leisti bet kada nutraukti kaupimą antroje pakopoje, bet ir naikinti prieš 4 metus įvestą asmenų iki 40 metų automatinį įtraukimą į kaupimą.
