Apsaugos įmonės sako, kad tokie pokyčiai vagims atriš rankas, o anot teisingumo ministrės Dobrovolskos, pokyčiai padėtų pagerinti mūsų nusikalstamumo statistiką, kuri, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai aukšta, taip pat esą leistų pinigus, kurie dabar švaistomi smulkių nusikaltimų tyrimui, nukreipti į reikšmingesnių nusikaltimų ištyrimą.
Vienos populiariausių prekių tarp vagių parduotuvėse yra brangūs alkoholiniai gėrimai, taip pat smulki elektronika, kosmetika bei kvepalai.
Dabar apsivogę už daugiau nei 150 eurų pripažįstami padarę baudžiamąjį nusižengimą, už kurį gresia bauda, viešieji darbai arba laisvės apribojimas. O jei vagystė viršiją 250 eurų – tai laikoma baudžiamuoju nusikaltimu, už kuri gresia ir laisvės atėmimas iki trejų metų.
Tačiau Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam projektui, kurio vienas iš punktų numato 250 eurų ribą keisti į 500. Tai reiškia, kad tik apsivogę už 500 ir daugiau, bus patraukti atsakomybėn už baudžiamąjį nusikaltimą. Anot apsaugos įmonės direktoriaus, tai vagims gali atrišti rankas, esą jie skaičiuoja prekių sumas, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir atsipirktų tik administracine bauda. O dabar jie vogti galės tiesiog daugiau, arba brangesnes prekes.
„Bendrai jei mes žiūrėtume į vagystes, kurios yra įvykdomos mažmeniniuose prekybos centruose, tai didžioji dalis yra sudaryta iš vagysčių, kurių suma yra iki 150 eurų. Netgi pagal mūsų saugomų objektų duomenis, tai būtų apie 98 procentus vagysčių. Jos yra įvykdomos iki 150 eurų vertės“, – sako „Eurocash1“ direktorius Vilius Makauskas.
Kad vagys skaičiuoja vagiamų prekių sumas, rodo ir policijos ataskaita. Pernai metų duomenimis, vagysčių skaičius iki 150 eurų ribos, už kurią vagis gauna administracinę baudą, daugiau nei trigubai viršija skaičių vagysčių virš 150-ies eurų.
„Tie, kurie vagia, puikiai žino tą sumą iki kurios galima pavogt, suma yra iki 150 eurų, nes žino, kad jeigu pavogs daugiau, už tai grės baudžiamoji atsakomybė, tai dažniausiai yra renkamasi tas prekes, kurių vertė yra iki 150 eurų“, – komentuoja policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot apsaugos įmonės direktoriaus, dažniausiai vagia brangesnį alkoholį, elektroniką, kosmetiką bei drabužius. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų.
„Turėjom situaciją, kuomet vagis, bandydamas įvykdyti vagystę parduotuvėje tiesiog skaičiavo prekių vertę, kurią pavogti su tikslu, kad jei būtų pagautas, jam būtų skirta tik administracinė atsakomybė. Taip ir įvyko. Mūsų apsaugos darbuotojai pagavo tą vagį, tačiau pasirodė, kad perskaičiavus vertę jo pavogtų prekių, jis viršijo keliais eurais. Esmė tokia, kad teisingai viską suskaičiavo, bet jis sau prisitaikė to prekybos centro nuolaidos kortelių nuolaidą, tai, žinoma, nuolaida vagystėms netaikoma, tai suma buvo viršyta, ir jam buvo pritaikyta griežtesnė atsakomybė“, – pasakoja V. Makauskas.
Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria didžiuliu nuteistųjų skaičiumi. Duomenys už 2020 metus rodo, kad Lietuvoje nuteistųjų skaičius yra 219 100-tui tūkstančių. Mus lenkia tik Sakartvelas, Rusija ir Turkija. Ministrė Dobrovolska sako, būtent tokios įstatymų pataisos šią situaciją pakeistų. Taip pat esą tai leistų tinkamai nukreipti pinigus ir efektyviau tirti rimtesnius nusikaltimus.
„Tais atvejais, kai tai yra didelė ekonominė žala, kai kalbame apie apgaulingą apskaitą, už griežtus nusikaltimus griežtėja atsakomybė, o tais atvejais kai mes kalbame apie smulkesnius nusikaltimus akivaizdu, kad neturime eikvoti Lietuvos resursų, kad dėl 200 eurų žalos užkurtume ikiteisminį tyrimą ir ilgą bylinėjimąsi“, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Administracinėje atsakomybėje ištirti tokį patį įvykį kainuoja žymiai pigiau nei baudžiamąjį procesą pravesti, nes kiekvieno baudžiamojo proceso vertė labai dažnu atveju daug didesnė, nei pavogto turto vertė, tyrimo vertė viso. Tai logiška, kad ta suma didinama, ir taip yra daugely Europos šalių“, – sako R. Matonis.
Teisingumo ministerija siūlo keisti ir kitas žalos ribas, kurios nustato nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 500 eurų –15 tūkst. eurų būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 15 tūkstančių iki 37,5 tūkstančio eurų – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 37,5 tūkstančio – kaip sunkus nusikaltimas.
Teisininkų skaičiavimais, su šiais pakeitimais laisvės atėmimo bausmės nusikaltėliams vidutiniškai sutrumpėtų bent metais ir galimai būtų sutaupyta apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.
