Trakų rajone išmetamos ir pamiškėse augančios šiukšlių krūvos aplinkosaugininkus verčia tikrinti kiekvieną įtartiną transporto priemonę.
„Labai dažnai būna, kad randame atvežtų pavojingų atliekų, dėl to nusprendėme pasitikrinti“, – sako Miško apsaugos specialistas Laimonas Daukša.
„Dalis šitų atliekų yra pavojingos, jos turi sunkiųjų metalų, turi kancerogeninių medžiagų. Jeigu miškininkai netvarkytų šitų atliekų, lietus, sniegas sugertų, todėl mes artimiausiu metu imsimės tvarkymo darbų, kurie kainuoja ne tik mums, tačiau ir visiems piliečiams“, – pasakoja Karmėlavos girininkas Giedrius Vilkevičius.
Atliekų atsikratymo metodas paprastas – per internetinių portalų skelbimus atliekų surinkėjais prisistatantys žmonės siūlo paslaugas už mažą kainą, tačiau jų paimtos atliekos iki surinkimo punktų taip ir neatkeliauja.
„Atliekų tvarkytojai ima ir nueina lengviausiu keliu, atveža atliekas į mišką, taip susikraudami pinigus į kišenę, tačiau mes miškininkai turime šias atliekas sutvarkyti“, – teigia L. Daukša.
Pažeidėjus miškininkai dažniausiai identifikuoja ieškodami įkalčių – tarp šiukšlių užsilikusių sąskaitų, pirkimo dokumentų ar net adresų. Visgi atliekų daugėja, tad ir visus pažeidėjus pagauti yra vis sunkiau.
„Jeigu padangų prieš trejus metus mes miškuose surinkdavome apie šimtą tonų, tai praėjusiais metais mes surinkome 268 tonas. Kitų stambiagabaričių šiukšlių skaičiai taip pat nuo 300 tonų išaugo iki 700 tonų. Gal tai turi įtakos pandemija, bet šie žingsniai mūsų akimis yra nepateisinami“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Dabar Administracinių nusižengimų kodeksas už aplinkos teršimą numato tik baudas. Ir kai kada pažeidėjas gali atsipirkti sumokėjęs vos keliasdešimt eurų.
„Baudos svyruoja pagal 247 straipsnį Administracinių nusižengimų kodekso nuo 30 iki 90. Jei tai yra apsaugos kelio zona ar rekreacinis kelio objektas, baudos dvigubėja“, – sako Miško apsaugos specialistas Mindaugas Kriščiūnas.
Visgi Seimas jau ėmėsi pataisos, kurią priėmus iš šiukšlintojo būtų galima konfiskuoti ir pačią transporto priemonę, jei su ja žmogus atveža ir ne vietoje išmeta atliekas.
„Skirtingos nuobaudos būtų taikomos jei teršėjas teršia pavojingomis atliekomis, taip pat saugomose teritorijose. Kita vertus, priklauso viskas ir nuo pareigūno, ir nuo teismo sprendimo. Jei teisme atsiduria byla, kur žmogus išmetė tikrai didelį kiekį pavojingų atliekų saugomoje teritorijoje, jis gali skirti ne tik šešių tūkstančių eurų baudą, bet ir nuspręsti konfiskuoti automobilį“, – pasakoja Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Mes kaip miškininkai, neberasdami jokių įrankių, manome, kad turbūt dalį pažeidėjų atgrasytų ir manome, kad šiukšlinimo atvejų būtų mažiau“, – teigia L. Daukša.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius žingsnį pažaboti teršėjus mašinų konfiskavimu sveikina, mat ankstesni bandymai susidoroti su miško šiukšlinimu nesuveikė.
„Šiandien galiojantys administracinės teisės nusižengimų vertinimai neveikia ir šiukšlių kiekiai didėja, todėl tikrai sveikiname, kai yra žiūrima į priekį“, – kalbėjo V. Kaubrė.
Visgi griežtoms pasekmėms šiukšlintojams pritaria ne visi. Darbietis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Aidas Gedvilas aiškina, kad mašinų konfiskavimu grasinti nereikėtų, neva turi padėti žmonių švietimas.
„Konfiskacija būtų kraštutinė priemonė. Sakyčiau, daugiau švietėjiškos veiklos ir žmonės galėtų būti drausmingesni“, – sako Seimo narys Aidas Gedvilas.
„Miškininkai nuolat užsiima švietėjiška veikla tiek visuomenės informavimo priemonėse, tiek savo tinklalapyje, tiek susitikimuose su bendruomenėmis pristatome šia problemą. Bet šiukšlių nemažėja, miškuose jų daugėja“, – pasakoja V. Kaubrė.
Galimybę iš teršėjų konfiskuoti automobilius Seimas svarstė ir prieš metus – tuomet nusprendė idėją tobulinti, net jei ši atitiko teisės aktus ir ją stipriai palaikė aplinkosaugininkai.
