Parlamentas antradienį 56 Seimo nariams balsavus „už“, 29 – „prieš“ ir 16 parlamentarų susilaikius po pateikimo pritarė Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetai, dėl jo paprašyta Vyriausybės išvados.
Konservatorių atstovė, parlamentarė Jurgita Sejonienė sako, kad šiuo metu situacija yra kontroversiška. Teoriškai, jei būdamas gyvas žmogus išsiėmė Donoro kortelę, po jo mirties dėl donorystės lyg ir nereikėtų atsiklausti artimųjų. Vis dėlto praktikoje tam tikrų ginčų su artimaisiais kyla.
Nors nei J. Sejonienė, nei A. Kubilienė sako nežinančios apie atvejus, kuomet šis klausimas būtų buvęs nagrinėjamas teismuose, pasitaiko atvejų, kai žmogaus organai donorystei nebūna panaudojami dėl artimųjų prašymo. Anot parlamentarių, medikai tokiais atvejais nori išvengti bylinėjimosi ir organų donorystei neima.
Siūloma, kad potencialiais donorais būtų visi, kurie prieš mirtį neišreiškė tam nesutikimo. Tiesa, čia artimieji taip pat turėtų galią tai užginčyti.
„Iš esmės mes eliminuojame Donoro korteles, nes manome, kad tai yra simbolis, kurį žmonės pamato ir sako, kad nieko nežinojo. <...> Jei nėra aktyvaus nesutikimo, galbūt tai suponuos, kad žmogus nebuvo nusistatęs prieš donavimą“, – sako S. Sejonienė.
Vis dėlto, girdėti siūlymų, kad vietoje to, jog būtų įvestas naujas donorystės modelis, verčiau būtų galima padidinti Donoro kortelės galią ir eliminuoti galimybę artimiesiems pasipriešinti donorystei, jei žmogus donoro kortelę turi.
Anot A. Kubilienės, dabar dalies Seimo narių siūlomas įstatymas atima iš žmogaus galimybę nuspręsti, kas bus su jo kūnu po mirties. Tai yra, jei žmogus būtų norėjęs tapti donoru, nebūtinai taps, jei tam pasipriešins artimieji.
Vis dėlto situacija išties kontroversiška, nes ir dabar turint Donoro kortelę, artimieji gali paprieštarauti donorystei.
„Man keista, kai skaitau aiškinamąjį raštą, kur kolegė savo modelį pristato dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl to, kad niekas nenori gauti Donoro kortelės. Mano atsakymas – galbūt plėskime tą ratą, pasiimdami teises, pasiimdami pasus ir panašiai.
Jūs rašote, kad bus panaikinti mitai. Aš nelabai suprantu, kaip tie mitai bus panaikinti.
Trečias dalykas, kurį rašote, kad visi finansai bus nukreipti į visuomenės informavimą ir idėjos reklamavimą. Klausimas, kodėl dabar to negalima padaryti, kai turime įrankį“, – Donoro kortelę omenyje turėdama sako A. Kubilienė.
Anot J. Sejonienės, A. Kubilienės pasiūlyme yra dar didesnė dviprasmybė – kartu siūloma ir plėsti Donoro korteles, ir sakoma, kad dėl visų žmonių, kurie turi Donoro korteles, vis tiek sprendžia artimieji.
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė sako, kad dabar, jei medikai paimtų organus žmogaus, turėjusio Donoro kortelę, teisiškai būtų teisūs. Tačiau čia, anot jos, susikerta teisė ir moralė.
Dalis Donoro kortelę turinčių žmonių apie tai neinformuoja artimųjų, todėl sužinoję apie tai po jo mirties, artimieji būna šokiruoti ir apie 30 proc. artimųjų atsisako, kad žmogus taptų donoru.
„Reikalingi pokyčiai donorystės sistemoje – vienareikšmiškai taip, bet suprantame, kad negali būti skubotų sprendimų. Neišdiskutuoti sprendimai, neatsakyti klausimai, abejonės, gali sumažinti donorystės rodiklius“, – sako A. Degutytė.
Pataisas inicijavo 47 parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, socialdemokratų, Darbo partijos, demokratų frakcijų.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
