Pokalbis su eurokomisaru – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Šiandien EK svarstė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos dalykus. Kas buvo nuspręsta? Ar nebus taip, kad šitie jūsų pasitarimai baigiasi tuo, kad paprastam žmogui teks dar daugiau mokėti už energetiką?
Jeigu pradedant apie sąskaitas, kurios be jokios abejonės jaudina daugelį žmonių, tai atvirkščiai – šiandien priimti sprendimai leistų turėti stabilumą kalbant apie energetikos situaciją. Šiandien sprendimai buvo priimti pirmiausiai akcentuojant atsinaujinančią energetiką ir jos spartesnę plėtrą, padidinus tikslus iki 2030 metų, taip pat energetinio efektyvumo sprendimus, šilumos trasų renovaciją.
Pirminė reakcija, kalbant apie dideles žmonių sąskaitas, buvo ieškojimas kompensacijų, kurios reikalingos, bet tai jokiu būdu negali reikšti, kad nebus investuojama į ilgalaikius sprendimus. Vis dėlto tų pačių šilumos trasų atnaujinimas, daugiabučių renovacijos yra labai svarbi dalis, kuriai šiandien buvo skirtas atitinkamas dėmesys.
Užsiminėte, kad šiandien EK sprendė dėl žaliosios energetikos plėtojimo. Sakykite, ar ta žaliosios energetikos plėtra nereiškia ir tų didelių kainų, kurias mes visi šiandien mokame? Juk būtent žaliosios energetikos plėtotojai iš esmės lėmė, kad iškastinio kuro pasiūla labai sumažėjo ir jis dabar yra baisiai brangus, ką mes visi puikiai jaučiame.
Tikrai ne, nes pakilusių kainų priežastis, pirmiausia, yra dujų kaina. O dujų kaina pakilo dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, tai be jokios abejonės dėl neužpildytų saugyklų. Po kovido galbūt nesitikėta tokio spartaus atsistatymo, ypač industrinių veiklų, kurioms reikėjo daug dujų.
Lygiai taip pat mes turėjome labai karštą vasarą, nes pietinės valstybės naudoja dujas atšaldymui, o mūsų valstybėse buvo pakankamai šalta žiema, tai vėlgi – buvo reikalingi daug didesni dujų kiekiai, nei buvo planuota. Ir, aišku, tas trūkumas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dujų kaina šoko į viršų.
Galų gale, neatmestinas ir Rusijos veiksmų Ukrainoje planavimas. Žiūrint į „Gazprom“ teikiamus kiekius, tai jie tiekė minimalius kontraktinius įsipareigojimus nepažeidžiant sutarties, bet jokiu būdu netiekiant daugiau, nors dujų kaina jau buvo pakankamai aukšta.
Ar jau greitai Irano nafta gali pakeisti Rusijos naftą? Kitaip tariant, ar yra artėjama prie susitarimo su Iranu, ar ir toliau bus mėnesių mėnesiais diskutuojama, kol ta kaina tokia aukšta?
Čia labai daug priklauso ir nuo JAV. Jų rolė yra be galo svarbi. Aš sutinku su jumis, kad netgi priėmus sprendimus dėl naftos nepirkimo vis dėlto naftos kaina kol kas yra per aukšta, kad naftos išgavimas Rusijai būtų nuostolingas ir sankcijos tikrai turėtų poveikį. Šiuo atveju labai svarbu pabaigti derybas dėl 6-ojo paketo, bet taip pat ir didinti naftos gavybą, kad sumažintume kainą. Turbūt yra ir kitų būdų, kalbant apie tanklaivius ir jų įtraukimą į sankcijas ateityje.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
