Nuo naujosios Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos savavališko pakabinimo prabėgo jau daugiau nei mėnuo. Aktyvistai ją pagamino ir pakabino po to, kai ankstesnę, originalią atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos pašalino savivaldybė įmonė darbuotojai, Remigijus Šimašius nurodymu.
Naujosios aktyvistų minuios užkabintos lentos Vilniaus miesto savivaldybė nuimti nesiryžo. R. Šimašius estafetę perdavė pačiai Vrublevskių bibliotekai. Esą ji, o ne savivaldybė turi spręsti, ką daryti su lentos kopija.
Tiesa, čia istorija nesibaigė. R. Šimašiaus neužmiršo Generalinė prokuratūra, kuri paskelbė, kad R. Šimašius nukabindamas pirmąją lentos versiją viršijo savo įgaliojimus. Lentos kopiją ant bibliotekos sienos pakabinę aktyvistai mano, kad meras turi pripažinti savo klaidą.
„Toks žmogus negali vadovauti visos Lietuvos valstybės sostinei. Čia yra ne jo dvarelis, ne jo valdos. Jis turi prisiimti atsakomybę ir politinę, ir jis pasidarė kaip tautos išdavikas. Toks Šimašiaus žingsnis yra mažų mažiausiai… Jis turėtų sulaužęs šaulio priesaiką turėtų būti pašalintas iš šaulių sąjungos ir atsiprašyti viešai atsiprašyti visų“, – mano Sausio 13-osios brolijos atstovas Kasparas Genzbigelis.
„Teisinga pozicija prokuratūros. Tikrai neteisėtai, nesvarstant nei komitetuose, nei buvo tarybos sprendimas. Kas būtų, jei kiekvienas meras sugalvotų ir nuiminėtų atminimo lentas“, – sako partizano J. Jakavonio -Tigro dukra Angelė Jakavonytė.
Pats R. Šimašius savo veiksmų nesigaili:
„Už nugaros man yra Žaliasis tiltas, ant kurio dar prieš 5 m. buvo paminklai sovietiniams okupantams. Ir jie čia būtų iki šiol čia stovėję, jeigu politikai būtų neryžtingi, žiūrėję, kad yra are nėra kažkokios tvarkos ir trypčioję vietoje. Analogišką situaciją mes turime kitoje Vilniaus vietoje, kur kabėjo savivaldybės pakabinta lenta žmogui, kuris savo veiksmais prisidėjo prie Lietuvos piliečių turto ir laisvės atėmimo.“
R. Šimašius įsitikinęs, kad atminimo lentų nukabinimo tvarkos nepažeidė, nes jos iki šiol tiesiog nebuvo. Esą tik šią savaitę miesto taryba inicijavo jos sukūrimą:
„Tvarka lentų ar kažkokių kitų nuėmimo net nebuvo pažeista, nes tos tvarkos nėra. Tai yra problema. Visiškai teisingas argumentas ir būtent dėl to dar prieš dvi dienas iki prokurorams pasakant, taryboje tokią tvarką pasitvirtinome. Prokurorai taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra prasmės gražinti senąją lentą ant bibliotekos sienos, nes ją pakeitė nauja jos versija.“
Anot Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nario, konservatoriaus Arvydo Anušausko tokia logika dviprasmiška, nes be leidimų, neteisėtai pakabinta lenta virsta teisėta.
„Dabartinis prokuratūros sprendimas, jis įteisina esamą padėtį. Prokuratūra pasirinko kitą saliamonišką sprendimą, kadangi jau kita lenta, kitų žmonių iniciatyva jau pakabinta, kaip dėl šio neteisėtumo, nukabinimo nebereikia nieko daryti“, – kalbėjo Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Kol kas Jono Noreikos – Generolo Vėtros lenta saugiai liks kabėti ant Vrublevskių bibliotekos sienos, tačiau galutinio taško šioje istorijoje dėti dar negalima. Vyriausiajame administraciniame teisme pateiktas Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gochino skundas, kuriuo norima įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. Esą kai ši byla bus uždaryta, bus priimtas galutinis sprendimas dėl lentos likimo.
„Iš politinės pusės norėtųsi tokio garsesnio, drąsesnio žodžio, kuris visuomenę informuotų, kaip gi jai elgtis. Kaip jai priimti šituos įvykius, šituos asmenis. Manau, po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo politikai tars žodį ir tas žodis bus lemiamas šitoje istorijoje“, – pasakoja Vrublevskių bibliotekos vadovas Sigitas Narbutas.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“. Jį esą tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių popierinių reikalų tvarkymą“. Pagal šiuos popierius į getus suvaryti tūkstančiai žydų, moterų ir vaikų buvo išnaudojami, žudomi ir kankinami.
