Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
Palangos gyventojai moka vieną didžiausių šildymo kainų Lietuvoje. O kurorto meras Šarūnas Vaitkus tvirtina, kad miestiečiams šildymo ir vandens sąskaitos sumažėtų, jei pavyktų modernizuoti šilumos ūkį ir vandentiekį. Tačiau meras teigia, kad pati savivaldybė to padaryti neįstengia.
„Kalbu apie šilumos ūkio, Palangos vandenų modernizavimą. Elektros kainos pašokusios į aukščiausią lygį, reikia investicijų, saulės energetikos ir taip toliau. Turime atsisakyti dujų, 15 proc. kūrename dujas, jos brangios, reikia alternatyvų, ant biokuro 100 proc. pereiti ar kitų atsinaujinančių šaltinių“, – sako Š. Vaitkus.
Modernizuoti šilumos ūkį meras viliasi su europine parama, tačiau ir tokiu atveju savivaldybė bent 15 proc. turi primokėti pati, o pinigų tam esą neturi. Meras siūlo savivaldybei skolintis, tačiau to neleidžia Konstitucinis fiskalinis įstatymas. Dar meras turi svajonę pastatyti Šventosios uostą, tačiau ir jam pinigų neturi.
„Užsibrėžtas didžiulis tikslas – Šventosios uostas. Jei Europos lėšas galėsim panaudoti uostui, galėsime dalį paskolų paimti ir uosto statybai“, – tvirtina Š. Vaitkus.
Girdėdami tokius mero užmojus, kai kurie Palangos ir Šventosios gyventojai piktinasi ir reikalauja europinius pinigus, savo ir poilsiautojų suneštus mokesčius išleisti kitur:
„Turim problemų su pliažu, pajūriu, trūksta, visi pastebi, tualetų.“
„Infrastruktūros, patogesnių privažiavimų prie jūros, paplūdimy tvarkos, viešųjų tualetų.“
„Baisu kas dedasi su keliais ir šaligatviais, reikia šito.“
„Nėra, kur būtų centras, kur pilna užsiėmimų, veiklų, kažką veikti.“
Savivaldybių vadovai sunerimę, kad apie 700 mln. eurų europinės paramos, kurios jiems labai reikia, gali likti nepanaudota dėl griežtų skolinimosi apribojimų. Po ilgų ginčų valdantieji visgi ryžosi pakeisti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, o prezidentas pakeitimus pasirašė.
Taigi nuo Naujųjų metų šimtai milijonų europinių eurų savivaldybėms taps lengviau pasiekiami – kofinansavimui jos galės skolintis. Prezidentas sako irgi prie šio pokyčio prisidėjęs, tačiau merus perspėja neprasiskolinti.
„Savivaldybės buvo savotiškoje Prokrusto lovoje, kurioje negalėjo įgyvendinti savo lūkesčių, planų ir vizijų. Žinoma, merai gerbiamieji, jūs prisiimate ir riziką, kuri bus susijusi su taupiu, prasmingu ir efektyviu šių pinigų panaudojimu“, – kalba G. Nausėda.
Atsiveriant naujam milijonų europinių eurų maišui, merai jau svaidosi pažadais, ką miestiečiams nupirks ar pastatys.
„Man norėtųsi, kad kaip įmanoma autobusų parkas būtų atnaujintas, tam reikia didelių investicijų. Kitąmet Jonavoje 5 elektrobusai važinės, bet turim per 30 autobusų, reiks didelių investicijų“, – teigia Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.
„Šiuo metu Lazdijų rajono savivaldybėje nėra sporto centro. Kuris buvo apstatytas prieš 19 metų, pripažintas avarinės būklės. Jaunimas ir suaugę neturi, kur sportuoti. Deriname seno policijos pastato integraciją į naują statomą sporto kompleksą“, – sako Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
„Šiandien pagrindinis mūsų iššūkis – 50 metrų baseinas. Rekonstruojame, plaukimo baseinas yra mums kaip mažai savivaldybei didžiulė našta“, – teigia Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.
Nors vyriausybė žada akylai prižiūrėti savivaldybių skolas, visgi ekonomistas Marius Dubnikovas mato rizikas, kad išvydę lengvai prieinamus europinius milijonus, savivaldybių politikai nutrūks nuo grandinės ir užkraus gyventojams naujas skolas.
„Su baseinais ir stadionais gali būti problemiška, nes jie ateityje generuos kaštus. Reikės grąžinti skolą ir ar reikės finansuoti išlaikymą to objekto. Tai situaciją galėtų pabloginti“, – aiškina M. Dubnikovas.
Beje, Elektrėnų meras skundžiasi, kad savivaldybė esą nepagrįstai patenka į Vilniaus regioną, kuriam, kaip turtingesniam, įsisavinant europinius pinigus reikia prisidėti daugiau savų lėšų – ne 15, bet 50 proc. Visgi meras viliasi vyriausybės malonės, kad ji sušelps tokius mažesnius miestus Vilniaus regione ir iš valstybės biudžeto skirs 35 proc., kad pačiai savivaldybei tektų pridėti tik 15 proc. - kaip ir kitoms vidurio ir vakarų savivaldybėms.
