Priešinasi ir patys gyventojai, bijo sulaukti nekviestų kaimynų. Praėjusią parą į Lietuvą prasmuko ir buvo sulaikyti 53 nelegalūs migrantai, o Vyriausybė šiandien paskelbė pirmuosius žingsnius, kaip stabdys į Lietuvą ir toliau plūstančius migrantus iš Baltarusijos. Pasieniečiai jau išsiuntė pagalbos prašymą Lietuvos kariuomenei – prašo atsiųsti karių, kurie patruliuotų pasienyje, o taip pat ir nutiestų spygliuotą vielą Druskininkų užkardos ruože.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sako: „Tikrai neina kalba apie kažkokią mūro sieną, ar apie kažkokią ten geležinę sieną, kalbame apie „concertinos“ tipo užtvarą, kokią naudoja kariuomenė savo tikslais. Pasienio tarnybos fizinės pajėgos yra ribotos, tai kariuomenė tiesiog šalia pasienio pareigūnų bus dvigubos pajėgos.“
„Concertina“ užtvara, kaip mini premjerė, yra klojama keliais sluoksniais, kad nepavyktų jos lengvai peršokti, ar perlipti. Pirmiausia kariuomenė iš savų resursų ją ties Druskininkų užkardoje, bet bus skelbiamas ir pirkimas, kad gavus didesnį kiekį, būtų padengti ilgesni pasienio ruožai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina: „Na ir aišku, jeigu kalbėti apie pačią fizinę tvorą, taip svarstome galimybes, vertiname, analizuojame, nes pinigai labai dideli, reikia įsivertinti koks efektas. Ar turėsime tą patį efektą, kurio tikimės, ar bus labiau psichologinė tokia saugumo savijauta.“
Kariuomenė pagalbos ranką pasieniečiams ištiesti turėtų dar šią savaitę, o savivaldybės nusprendė pasielgti kitaip. Vidaus reikalų ministerijai nurodžius visoms 60 savivaldybių iki šiandien pranešti kiek ir kur galėtų priimti nelegalų, vyriausybė sulaukė nemalonaus siurprizo – savivaldybės priimti atvykėlius atsisako.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigia: „Aš per raštvedybą gaunu tokius atsakymus, ir paprastai gaunu, kad savivaldybė neturi galimybių.“
Savivaldybės sako nesulaukusios konkrečių atsakymų, kiek laiko migrantai pas juos galėtų užsibūti, kas apmokės sąskaitas už jų maitinimą, priežiūrą ir kitas paslaugas.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius tvirtina: „Savivaldybės nenori likti su sąskaitų krūva neapmokėtų, pradžioje su tokiu požiūriu imkimės, imkimės, čia bendras reikalas, o jau kai sąskaitos liks, tada jau kiekvienas sau. Tuo pačiu, savivaldybės, tiesą sakant, turėjo labai daug klausimų, kurie ne visi buvo atsakyti.“
Tiesa, po pietų pasiūlymą pateikė Vilniaus savivaldybė. Ji siūlosi priimti iki 250 migrantų, nurodė ir 2 galimus pastatus. Vienas jų buvęs vaikų globos namų pastatas Valakupiuose.
„Mums labiausiai savivaldybių pagalbos reikia būtent izoliacijos metu. Ir apie tai buvo su savivaldybių asociacija kalbėta, kad mes geranoriškai prašome pagalbos ten, kur galėtumėm patalpinti žmones karantinui, o vėliau jie būtų perkeliam į kompaktiško sulaikymo vietas“, – sako I. Šimonytė.
Taip pat tiek Vilnius, tiek ir kitos savivaldybės siūlo pirmiausia naudotis Turto banko valdomais pastatais, o ne dairytis į savivaldos objektus. Sostinė siūlo migrantus įkurdinti ir buvusiame kalėjime Rasų gatvėje.
Tiesa, pabrėžė, kad miestas turi sutartis su viešbučiais, kai reikėjo apgyvendinti izoliuotis turinčius asmenis dėl koronaviruso. Ir paskaičiavo, kad vieną migrantą apgyvendinti viešbutyje su maitinimu kainuotų 36 eurus parai.
„Man tikrai labai labai neramu, kad jeigu nebus imtasi kažkokių papildomų priemonių, tai neišaugtų į šimtus per dieną ir tūkstančius. Labai norėtųsi, kad nebūtų tos problemos didelės, mes kol kas pateikėme pagal dabartinius skaičius“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis daug vilčių deda į kitą savaitę vyksiančius savo vizitus į Turkiją ir Iraką: „Principinė nuostata Turkijos užsienio reikalų ministro yra tai, kad jie pasirengę bendradarbiauti, konkrečios detalės turi būti aptartos vizito metu.“
Bet nelegalų kaimynystės nenori ir patys gyventojai. Klaipėdoje pasklido gandai, kad viename name bus įkurdinti atvykėliai ir žmonės net pradėjo rinkti parašus su nepritarimu. Nors savivaldybė neigia, kad jie ten bus atkelti.
„Mes gi žinom, kaip gyvena migrantai. Ir dar iš kur. Kad būtų kokie baltarusiai, čia savi žmonės, čia Afganistanas, Pietų Afrika, tai atleiskit“, – sako gyventojas.
„Man šokas, aš jums pasakysiu, ir visiems gyventojams. Mes čia tiek stengėmės, viską tvarkėmės, dėl ko, dėl tų ateivių? Tikrai ne“, – teigia kitas.
Kitą savaitę Seimas šaukia neeilinį posėdį, jame turėtų būti keičiami teisės aktai, kurie leistų trumpiau nagrinėti prieglobsčio prašymus.
„Šie žmonės yra aukos vertelgų ir šiuo atveju taip pat ir režimo, kuriam yra visiškai nusispjauti į žmones ir žmonių teises. Tai yra žmonės, kurie ieško tiesiog geresnio gyvenimo savo šeimai, yra prisiklausę istorijų apie tai, kad ES teka pieno upės su kisieliaus krantais“, – sako I. Šimonytė.
Šiemet Lietuvoje sulaikyta beveik pusantro tūkstančio nelegalių migrantų, virš tūkstančio vien nuo birželio. Daugiausia tarp sulaikytųjų irakiečių ir sirų, bet pastaruoju metu plūstelėjo ir migrantai iš Afrikos.
