Ir visgi kai kurie lietuviai sako, kad kare liks iki galo: „Labas vakaras iš Ukrainos. Charkivo miško šmėklos kviečia jus į svečius. Čia jūsų laukia daug linksmybių. Mes šituose miškuose padėsime jums numirti, išgamos. Kviečiam.“
Prie ukrainiečių, medžiojančių okupantus, prisijungia ir savanoriai iš Lietuvos. Vienas jų – Daniel Lupshitz, kuris buvo karščiausiuose taškuose – Kyjive ir šalia jo esančioje Irpinėje. Situacija fronte, anot jo, labai sudėtinga.
„Ten labai sunku. Labai, labai. Tai yra bombardavimai, minosvaidžiai į taikius žmones. Miške – lavonai šitų orkų“, – pasakoja savanoris D. Lupshitz.
Padėti ukrainiečiams kariauti liko ir lietuvis Marius, kuris važiavo gelbėti savo ukrainietės žmonos šeimos iš Chersono. Vežė ir pagalbą Nikolajevo desantininkams, kurių situacija labai sudėtinga – atvykus jie neturėjo net maisto, nes dėl pavojaus į tą pusę niekas nenori važiuoti. Anot Mariaus, Mariupolio, Odesos, Nikolajevo pusėje tenka daužytis plikomis rankomis.
„Aš, kai važiavau, nu tai ką tu ten, kas 5 kilometrai šaudo, kas 10 kilometrų gradais varo. Už tai niekas ten nevažiuoja, bet aš nuvažiavau ir likau. Liksiu tam būry. Liksiu iki galo“, – sako savanoris Marius Skripkiunas.
Vyras prisipažįsta, kad pirmąją savanoriavimo dieną jam buvo baisu, bet vėliau baimė išgaravo. Savanoris Marius dalyvauja specialiose operacijose puolamajame būryje. Vyras sako, kad labai trūksta pagalbos – jie turi vieną tanką ir du BTR‘us. Būrio užduotis iškrapštyti okupantus iš miestų ir pastatų.
„Paskutinė, kur buvo operacija, tai iš apkasų bandė iškrapštyti, bet neišėjo, todėl, kad jie apkasuose sėdi. Į juos nepataikysi. Šaudyk, kiek nori. Tai paskui pagailėjo amunicijos ir liepė nutraukti tą ataką“, – pasakoja M. Skripkiunas.
Ir visgi rusų, kuriuos Marius vadina kalchoznikais, situacija žymiai blogesnė nei ukrainiečių. Marius okupantų net kariais pavadinti negali.
„Eina, vištas vagia. Mes matėm tuos filmukus. Pradėjom juokauti, kad davai pasalą padarom tokią – gyvų vištų prileidžiam į mišką. Tegul jie bėga, o mes juos šaudysim, bet mūsų komandyrius sako – kulkų man gaila – pasiimkit pagalius ir daužykit rusus“, – sako M. Skripkiunas.
„Lukšų vyrų” savanorių veiklą Ukrainoje ir pagalbą ukrainiečių kariams koordinuojantis Gintautas Mauricas šiuo metu esantis Lvive, sako, kad vaikinai be jokių abejonių ruošiasi kovai.
„Gerai, nėra daug šypsenų, bet kaip tu gali šypsotis, kai prieš porą dienų turėjai atsisveikinti su savo draugu, kuris mirė“, – kalba „Lukšų vyrai“ steigėjas Gintautas Mauricas.
Anot jo, šiuo metu yra labai reikalinga pagalba Ukrainai ir Europai apginti ir dėl to kviečia vyrus padėti pultelius ir pakilti nuo sofų.
„Jeigu tu turi karinės patirties, gali būti instruktorius. Jeigu nenori kariauti, tiesiog atvyk, mums reikia instruktorių, mums reikia vyrukų padėti jiems kovoti su Kremliaus orkais“, – sako G. Mauricas.
O būtent rusų orkai Chersone vedasi į šoną tinklaraštininkę, kuri sako norinti su jais tiesiog pasikalbėti ir paklausti keletą dalykų. Mergina vaizdo įrašą transliuoja tiesiogiai. Okupantas rodo eiti link didesnės grupės kareivių, bet merginai atsisakius, okupantai ją užpuola.
Merginai pabėgti visgi nepavyksta. Okupantai ją paveja: „Telefoną. – Aš atiduosiu telefoną. Prašau. Aš jūsų maldauju. Prašau.“
Okupantams iš merginos telefoną pavyksta atimti. Pamatę, kad transliuojama gyvai okupantai suskumba transliaciją išjungti.
