Nešini fotoaparatais, užrašais ir planšetiniais kompiuteriais specialistai žvalgosi po Grandų botaninį draustinį Suvalkijoje. Vietovė KalvarIjos pašonėje paskelbta prieš 30 metų, kai botanikai ten surado itin retą augalą: melisalapę medumėlę.
Botanikas Arūnas Balsevičius sako: „Medumėlė išliko, karjeras buvo uždarytas ir būtent tą kalną, kur augo melisalapė medumėlė buvo planuojama nukasti ir mes būtume tokiu būdu praradę vienintelė šio labai reto ir įdomaus Lietuvoje augalo augavietę.“
O draustinyje gausu ir kitų griežtai saugomų unikalių augalų.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas Kęstutis Katilius sako: „Auga plikažiedis linlapis, jis mažas neišvaizdus augaliukas, bet saugomas Europos Sąjungos buveinių direktyvos – europiniu lygiu. Lietuvoje yra 14 tokių augalų rūšių, mūsų šalyje gal 30-40 vietų ir labai jautrus užpavėsinimui.“
Retų augalų paieškos kartais trunka labai ilgai – puošniojo gvazdiko botanikai ieškojo pora metų – užuominas aptikę senuose užrašuose.
Botanikas A. Balsevičius teigia: „Buvo parašyta, kad gvazdikas buvo rastas 4 kilometrai nuo Kalvarijos, ir kryptis parodyta. Tai, ką mes darėme, mes apvažiavome visus miškelius tuo spinduliu nuo Kalvarijos ir patikrinom, ir viename iš tų miškų Jurgežerių miške mes tą gvazdiką ir vėl aptikome.“
O kartais – nykstančias augalų rūšis jie aptinka labai netikėtai. Štai ši pelkinė raistenė laikyta išnykusia pusšimtį metų. Tad jos atradimas Kauno apskrity labai nustebino.
Botanikas Kęstutis Obelevičius sako: „Visiškai atsitiktinai vykdydami pievų kartografavimo projektą, aš pasėmiau gimtą Kaišiadorių rajoną ir Pravieniškių miške tokiam vienkiemį atradau tą pelkinė raistenę.“
Deja, dažnai užfiksavus itin retą, ypač gražiai žydintį, augalą, kitąmet atvykus į tą vietą botanikams tenka skaudžiai nusivilti.
„Prieš keletą metų Rūdiškių miške radau siauralapę plautę, radau 3 augalus, šiemet nuvažiavęs radau dvi skyles ir 1 augaliuką likusį, išsikasa žmonės. Ar iš nežinojimo, ar kad gražūs augalai, tempia juos namo iš miškų, ir taip retieji augalai labai nukenčia“, – sako K. Obelevičius.
Jei už sumedžiotą ar sužalotą nykstantį ir į raudonąją knygą įrašytą žvėrį tautiečiai dažnai nubaudžiami solidžiomis baudomis ir turi atlyginti žalą gamtai, tai, pasak specialistų, retų augalų niokotojai retai kada sulaukia sankcijų
Augalai nunyksta ir dėl netinkamos vietų, kur jie veši, priežiūros. Nors retų augalų apsaugą garantuojanti teisinė bazė yra, aplinkos ministerija sako, iš gyventojų net išperkamos žemės ar sumokamos kompensacijos, deja, visų augaviečių priežiūrai trūksta ir dėmesio, ir lėšų
Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė sako: „Pateiktas poreikis, kad būtina išpirkti kuo daugiau teritorijų, kuriose yra kompleksas saugomų rūšių ir buveinių, kad užtikrinti ne tik konkrečių rūšių apsaugą, bet visos ekosistemos. Trūksta ir lėšų, ir žmogiškųjų išteklių, pačių net mokslininkų, kurie galėtų tirti problemas metodų atkūrimo ar naikinimo, stebime kad yra kompleksinė problema.“
Tad entuziastai, gavę leidimus, kai kuriuos augalus parveža į Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodą, kur šie sėkmingai veši ir dauginasi – čia jau auga griovinė našlaitė, paprastasis kardelis, įvairūs gvazdikai – bent keletas įvairių retų ir saugomų rūšių.
Botanikas A. Balsevičius sako: „Botanikos sodas kasmet organizuoja ekspedicijas patikrinti augavietėms būklei labai retų rūšių.“
Šiemet išleistoje Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašytos 566 saugomos rūšys, beveik pusė jų – 225-ios augalų.
