Remigijus Žemaitaitis dar pernai įplieskė didžiulį skandalą, kai savo feisbuke paskelbė pirmąjį pasipiktinimo bangą sukėlusį įrašą apie žydų tautą. Kaltino žydus prieš 90 metų naikinus lietuvius, ir net sudeginus vieną Lietuvos kaimų.
Tik vienu įrašu viskas nesibaigė, Žemaitaitis pozicijos neišsižadėjo, ir toliau tęsė viešas patyčias.
„Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: „lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom“ ir „imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką...“, – kalbėjo Seimo narys.
Neapsikentę tokio politiko elgesio, seimūnai sudarė apkaltos komisiją ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris šiuo metu tiria, ar R. Žemaitaitis, publikuodamas minėtus įrašus apie žydus socialiniuose tinkluose, nesulaužė Seimo nario priesaikos, ar nepažeidė Konstitucijos.
Skandalingus politiko įrašus tirti ėmėsi ir prokurorai. Žemaitaitį apklausė, o šią savaitę generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą, prašydama parlamentarų panaikinti Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.
Pranešime spaudai nurodė, kad įvertino duomenis dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones. Tik pats Žemaitaitis savo žodžių neišsižada ir teisėsaugos dėmesį vadina reklama.
„Tai ačiū jiems, kad prisideda prie to žinomumo, dėka to skandalo net sugebėjom partiją įkurti, tai jei jie to siekia, galiu dar kartą padėkot“, – kalbėjo parlamentaras.
„Žmonės žiūri, kurį seimo narį dažniau parodė tam tikrose visuomenės informavimo priemonėse, kiti gal vertina kad yra drąsus“, – svarstė socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
„Jis per visus tuos jo tardymus ir kaltinimus sugebėjo sukurti ir partiją ir aš neabejoju, kad dar sugebės išsukti ir rinkimų kampaniją“, – įsitikinusi Seimo narė Agnė Širinskienė.
Įžvelgia naudą
Savo pozicijos politikas taip pat neišsižada. Sako, kad vieši teismai – proga įrodyti savo tiesas. Parlamentarai į pavasario sesiją rinksis kovą, tuomet ir išklausys generalinės prokurorės.
„Pagal susiklosčiusią situaciją nematau, kad būtų tas atvejis, kai klausimą reikia spręsti ypač skubiai“, – teigė parlamentaras Jurgis Razma.
Balsavimas bus atviras, kitaip nei apkaltos atveju. Neliečiamybei panaikinti užteks dalyvaujančių daugumos balsų.
„Seimo nariai turėtų leisti prokuratūrai atlikti savo darbą iki galo ir, jei po jų sprendimo būtų kreipimasis į teismą, tai ten ir būtų atsakyta, ar yra nusikaltęs Remigijus Žemaitaitis, ar ne“, – pridėjo jis.
„Seimas neturi trukdyti teisėsaugai. Jeigu teisėsauga mano, kad Seimo narys turi būti apklaustas, ar jam turi būti pareikšti įtarimai, tai Seimo mandatas negali būti kliūtimi vykdyti teisėsaugos darbą, tai aš balsuosiu už prokurorės kreipimąsi, kai bus posėdis“, – atskleidė liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Jei elgsimės kitaip, negalim deklaruot, kad esame teisinė, demokratinė valstybė. Reiškia, ignoruojam prokurorų ir teismų priimtus sprendimus“, – tvirtino Seimo narys A. Butkevičius.
O štai kai kurie opozicijos politikai generalinę prokurorę kritikuoja.
„Tai čia kvepia politine cenzūra. Taip, pasisakymai buvo ant ribos, pasisakymai buvo labai aštrūs, bet pasikartosiu – dar aštresnių pasisakymų matau Didžiosios Britanijos, Škotijos, kitų parlamentų diskusijose“, – įsitikinęs darbietis Andrius Mazuronis.
Mazuronis sakė, kad prokuratūra taiko dvigubus standartus.
„Aš pasigedau generalinės prokuratūros vertinimo, kai čia „valstybės kūrėjas“ po Seimą vaikščiojo ir neapykantą skleidė, mano nuomone, ne ką mažiau, nei kad Žemaitaitis savo pasisakymuose. Kiek mes turim valstybės kūrėjų, o LRT čia vieną tokį „pusdurnį“ apdovanojo“, – kalbėjo jis.
„Seimas keistai atrodo, kai turime Gražulio mygtukus, Žemaitaičio post‘us, ir, kai turime Gapšį, kuris yra likęs po apkaltos Seimo daugumos išteisintas. Tai aš matyčiau didesnę Gapšio problemą, negu kad Žemaitaičio post‘ų“, – dėstė A. Širinskienė.
Jei seimūnai pritartų neliečiamybės panaikinimui, tai leistų prokuratūrai kreiptis į teismą.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Bet aš neilgai ten buvau…"
Ne, aš neemigravau ir neketinu. Ne aš išvykau iš Lietuvos. Tai Lietuvą konservata paėmė iš manęs. Nes tai, ką dabar mato kiekvienas lietuvis, neužsiklijavęs akių svetimomis vėliavomis ir svetimais simboliais, nė iš tolo neprimena tos Lietuvos, dėl kurios žuvo Sausio 13 didvyriai. Nė iš tolo neprimena tos Lietuvos, kurią gynė Medininkuose žuvę žmonės.
Tai, ką dabar mato lietuvis, yra greičiau distopinė Lietuvos parodija, nei tikroji Lietuvos Respublika.
Nekalbu apie laisvę - asmeninės laisvės dabar žmogus turi mažiau, nei sovietiniais laikais...
Jei "prie sovieto" "organai" klausydavosi tik ką kalbi per telefoną, tai dabar jau valdžia mato ir kur eini, ką perki, su kuo bendrauji bei kur važiuoji.
Video kameros parduotuvėse, gatvėse, keliuose. Pagal kamerų, sekančių mūsų judėjimą, skaičių Lietuva kelis kartus aplenkė Rusiją ir turbūt tvirtai pirmauja jei ne pasaulyje, tai Europoje.
Jei anuomet žmogų kelyje bausdavo tik už eismo taisyklių pažeidimus (ir stabdyti turėjo teisę tik milicija), tai dabar stabdyti gali net gamtosaugininkai... O kur dar kameros, radarai, trikojai...
Kai pagalvoji apie lietuvybę, norisi kaip vilkui prieš mėnulį staugti...
Vienas iš kertinių akmenų, už kuriuos kovojo Sąjūdis ir žuvo Sausio 13 didvyriai, buvo lietuvių kalba. Ir kurią į pirmą vietą žadėjo iškelti tie patys veidai, kurie dabar nebekenčia net Trispalvės...
Net gūdžiausiais sovietiniais laikais kiekvienoje parduotuvėje (net Sniečkuje - dabar jis Visaginas) aptarnaudavo lietuviškai. Maisto prekės visos turėjo užrašus lietuvių kalba. Parduotuvės vadinosi lietuviškai.
Dabar gi, kai "esame laisvi", parduotuvėse jau reikalaujama "govori po ruski", nors bet koks rusiškas filmas, spektaklis ar tv kanalas yra draudžiamas...
Ant dažno Lietuvoje pagaminto ir lietuviams skirto produkto pakuotės nerasi nė žodelio lietuviškai, o tik "water", "drink", "sausage" ar "beef"...
Kas yra tikroji lietuviška simbolika, darželinukai turbūt jau nebeatsakytų, nes kur pažvelgsi - geltonai žydra, kur paskaitysi - "herojam slava"...
Net nukriošęs ir nukvakęs Brežnevas (mėgęs bučiuoti vyrus pagal pažangiausias dabartines Vakarų madas) nebučiuodavo nei Kubos, nei Vietnamo, nei jokios kitos svetimos (SSRS mylimos) šalies vėliavos...
Iš tėvų ir močiučių pasakojimų pamenu, kad vietiniai sekretoriai ir kolchozų pirmininkai kai kada sabotuodavo Maskvos nurodymus, reikalaujančius iš Lietuvos išvežti mėsą ar pieną ir darydavo viską, kad tik produktai liktų Lietuvoje. Dabar gi, "mūsų" valdžia vykdo kiekvieną žalingą Lietuvai "centro" nurodymą. Ir ne tik vykdo, bet dar ir prideda su kaupu...
Lietuvos poreikių nebeliko... Viskas dabar "klimato kaitai", "įvairovei" ir Ukrainai. Ir dėl Ukrainos.
Žiniasklaidos, išskyrus dusinamą ir beveik sunaikintą Respubliką (kaip simboliška...), nebeliko... Vėl, kaip prieš 36 metus, turime "oficialų organą", pasakojantį ne tai, kas yra, o tai, ko nori "centras"...
O kur dar ta parodija ir patyčios iš mūsų partizanų, žuvusių kovose prieš NKVD?
KGBisto atžala sėdi vadovaujančiame poste ir per šventes aiškina mums apie laisvę...
Melas, propaganda ir patyčios...
Ilgą rašinį noriu pabaigt kitomis eilėmis -
"Leiskit į Tėvynę,
Leiskit pas savus,
Ten pradžiugs krūtinė,
Atgaivins jausmus"...
Broliai ir sesės - artėja trys rinkimai, todėl pakilkime, gal būt paskutiniam skrydžiui ir pamėginkime užbaigti tai, ką pradėjo Sąjūdis.
Sugrąžinkime Lietuvai laisvę, o lietuviams Lietuvą.''
imtasi žmones bausti už tautosakos pacitavimą.
Iki totalios cenzūros ir visuotinio chaoso - beliko vienas (mažas) žingsnis.