Pavyzdžiui, jei pernai per mėnesį Lietuva suvartodavo elektros už maždaug 50 milijonų eurų, o tai šiemet, tais pačiais mėnesiais jau mokėjome šimtu milijonų eurų daugiau.
O už dujas turime mokėti net 5 kartus daugiau nei anksčiau. Ekonomistai perspėja – jeigu Europai nepavyks greitai išspręsti Putino primestų energetinių problemų, kentėsime gana stipriai.
O Putinas to ir tikisi, kad europiečiai žiemą šals, skurs, o tada sukils prieš savo valdžias ir ims reikalauti nustoti remti Ukrainą ir atšaukti sankcijas Rusijai.
Vasario 24-oji – diena, kai Putinas pradėjo naują karo Ukrainoje etapą. Bet dar iki šių smūgių, Kremliaus šeimininkas pradėjo energetinį karą su visa Europa – prisuko dujas. O tą jaučiame ir mes tiesiogiai. Per sąskaitas.
„Mes manytume, kad čia yra esmė. Manipuliavimas gamtinėmis dujomis ir gamtinių dujų tiekimo apimtimis į ES. Tai iš esmės čia yra priežastys, dėl ko tos kainos yra pakankamai aukštos“, – teigia VERT vadovas Renatas Pocius.
Į praėjusių metų pirmojo pusmečio elektros kainas dabar galime žvelgti su pavydu. Jei 21-ųjų pirmąjį pusmetį megavatvalandė kainavo nuo 45 iki beveik 80-ies eurų, atsižvelgiant į bendrą šalies elektros suvartojimą, per mėnesį už ją sumokėdavome maždaug po 50 milijonų eurų.
Bet šiemet vidutinės kainos kone patrigubėjo. Sausį megavatvalandė jau kainavo beveik pusantro šimto eurų. Birželį viršijo ir 200 eurų ribą. Vidutiniškai per mėnesį Lietuviams suvartota elektra jau kainavo po maždaug 150 milijonų eurų. Trigubai brangiau, nei pernai tuo pačiu metu.
„Mes turime tokią sisteminę Europoje energijos krizę, dėl daugybės sutapusių veiksnių, pvz. Prancūzijoje atominės energijos pagaminama mažiau, nes buvo labai karšta vasara, įšilo vandens telkiniai, yra sunku vėsinti atomines elektrines, Vokietija uždarinėja savo atomines elektrines, labai kritikuojamas sprendimas tokiu laikotarpiu“, – kalba ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Dėl kaitrios vasaros Europoje ir sausros, senka upės, pavyzdžiui, Norvegijoje hidroelektrinės pagamina mažiau elektros, ji neatsiranda rinkoje. Liepą vidutinė elektros kaina jau viršijo 300 eurų, rugpjūtį greičiausiai viršys ir 400. Per mėnesį lietuviai suvartoja maždaug iki milijono megavatvalandžių elektros.
„Kadangi jų kaina tiesiogiai priklauso gamtinių dujų kainų, tai tiesiogiai ir turime pakankamai aukštą elektros kainą biržoje“, – tvirtina R. Pocius.
Būtent ribodamas dujų tiekimą į Europą, Putinas ir sukėlė kainų karą. Perduodant mažesnį kiekį dujų, jų kaina auga. Ir jau aišku, kiek lietuviams kainuoja šis energetinis šantažas sąskaitose už dujas.
Štai pernai per pirmą pusmetį Lietuva sunaudojo beveik 5 tūkstančius gigavatvalandžių dujų. Ir už jas sumokėjo beveik 90 milijonų eurų. Šiemet suvartojimas buvo panašus, bet kaina – toli gražu ne. Teko pakloti net 440 milijonų eurų – tai beveik 5 kartus daugiau, nei pernai.
Energetinis karas papildomai pareikalavo net 350-ies milijonų eurų. Vien per pusmetį, ir vien už dujas.
„Susidarė pasaulyje deficitas, kurį pakeis vidutiniu laikotarpiu, atsiranda nauji dujų šaltiniai, naujos įmonės, kitos šalys išgauna daugiau dujų, bet trumpuoju laikotarpiu yra struktūrinis trūkumas visame pasaulyje“, – aiškina N. Mačiulis.
Skaudu žiūrėti ir į degalų kainas. Nors pastaruoju metu jos šiek tiek nukrito, bet per patį piką, lietuviai ir už degalus turėjo sumokėti gerokai daugiau, nei anksčiau.
„Dėl didesnio geopolitinio neapibrėžtumo, dėl didesnės rizikos nusilpo euras. Tai eurais skaičiuojant, ne doleriais, naftos kaina yra rekordiškai didelė vis dar šiuo metu, ir kitas dalykas, kalbant ypatingai apie dyzelino rinką, ES labai priklausoma buvo nuo importo dyzelino, galutinio produkto, iš Rusijos“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ir štai statistika – pernai, per pirmą pusmetį lietuviai nupirko daugiau nei 900 tūkstančių tonų degalų. Ir už tai sumokėjo milijardą 331 milijoną eurų. O štai šiemet nors ir nupirko apie 70 tūkstančių tonų degalų daugiau, bet sumokėjo jau daugiau nei 2 milijardus eurų.
„Jau birželį vyko lūžis, liepos mėnesį jau neigiamas augimas kiekio prasme, reiškias mes jau pradedame taupyti, mes jau mažiau suvartojame, bet kadangi kainos 50–60 procentų didesnės, vis tiek apie 40–50 procentų išleidžiame daugiau degalams vien tik, negu praeitais metais“, – sako Ž. Mauricas.
Taigi, vien per šį pusmetį už elektrą, dujas ir degalus, sumokėjome milijardu 650 milijonų eurų daugiau, nei pernai tuo pačiu metu. Jei padalintume šią Putino karo kainą kiekvienam šalies gyventojui, apytiksliai sužinotume, kad kiekvienam iš mūsų šis karas per pusę metų kainavo beveik po 600 eurų. Nors kainą moka ir kitos Europos šalys.
„Su tuo manau yra susitaikiusi Europa, puikiai supranta to priežastis, to kaina yra Rusija, tai trumpuoju laikotarpiu susimokame mes visi, o ilguoju laikotarpiu pajamas praras Rusijos gyventojai“, – teigia N. Mačiulis.
Anot ekonomistų, Europai suradus kitus tiekėjus, rusai jau nebegalės parduoti tiek dujų ir naftos, kiek anksčiau. Ir negaus tiek pinigų, kiek anksčiau. Bet kiek laiko Europa stosis ant kojų, ir kiek dar turėsime permokėti mes, lietuviai – neaišku. Teks rinktis – lįsti į skolas, ar veržtis diržus ir taupyti.
„Makroekonominiu lygmeniu gali tai turėti tikrai didelių pasekmių, jeigu tai tęsis ilgesnį laikotarpį. 10 procentų BVP, viso to iškepto pyrago atiduoti vien tik už energetinių išteklių importą tai yra daug. Bet kuriai valstybei. Ir jeigu tai seks metai iš metų, tą skirtumą mums reikės kažkaip dengti“, – kalba Ž. Mauricas.
O pats Putinas tikisi, kad Europos sąjunga ir toliau liks ištižusi. Ypač jis laukia žiemos, tikėdamasis, kad dėl dujų trūkumo ir aukštų jos, bei elektros kainų, europiečiai vėl puls ant kelių prieš Kremlių ir sutiks su visomis jo žaidimo taisyklėmis, nustos remti Ukrainą ir vėl pirks Rusų dujas ir naftą.
Štai dabar kariaudamas dujų karą „Gazprom" netiekia Europai dujų, o išautas dujas tiesiog degina prie Suomijos sienos. Kasdien sudegina už maždaug 10 milijonų dolerių.
