Baltijos šalių ministrai situaciją vadina sudėtingiausia per daugelį metų. Tūkstančius karių prie sienos su Baltarusija sutelkė net latviai, o mūsiškiai ties Druskininkais net įrengė šimtus karių talpinančią stovyklą. Aiškinama, kad tai dėl migrantų, jų srautas neslūgsta, į Lietuvą stumiamos vis didesnės žmonių grupės. Vilniuje šiandien susirinko ir visų Baltijos šalių vadovai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – kelios dešimtys migrantų, kiek toliau – baltarusių pasieniečiai, o kiek pasisukus – dar daugiau pareigūnų. Tikėtina, kelią į Europos Sąjungą blokuojančių lietuvių.
Į Lietuvą žmonės brenda per pelkę ir upelį. Bent jau taip skelbia migrantas. Neaišku, ar tokiu oru bristi į upelį žmones privertė Baltarusijos pasieniečiai, ar jie patys pasirinko tą daryti savo noru, kad tik patektų į Europos Sąjungą.
„Per praeitą parą į Lietuvos Respubliką buvo neįleisti 126 neteisėti migrantai“, – sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Dar penktadienį optimistinio savaitgalio linkėjęs, šiandien prezidentas sako, kad situacija blogėja.
„Matome, kaip padėtis prie Lietuvos sienos blogėja. Ši situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų europiniu ir tarptautiniu lygiu“, – teigia Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Neteisėtų migrantų skaičius tikrai didėja ir šiuo metu vidurkis paros yra apie 130, lyginant su praeita savaite, prieš įvedant nepaprastąją padėtį, tas skaičius ženkliai didesnis. Taip pat matome, kad neteisėtų migrantų grupės, kurios bando patekti, yra ženkliai didesnės“, – aiškina Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Praėjusią parą didžiausią grupę sudarė 80 žmonių. Be to, padaugėjo bandymų brautis į Lietuvą ir pro vadinamąją Dieveniškių kilpą. Tartis dėl migrantų krizės pas Gitaną Nausėdą atvyko latvių ir estų prezidentai. Jie skambino ir Lenkijos vadovui.
„Estija yra pasirengusi pasiūlyti Lietuvai ir Lenkijai visokeriopą paramą ir palaikymą“, – sako Estijos prezidentas Alar Karis.
Bet ne ką mažiau nei pasiųsti migrantai, nerimą kelia ir didėjanti karinė įtampa regione. Dar penktadienį į Baltarusiją pratyboms atvyko rusų desantininkai. Ukraina skelbia, kad Rusija prie jos sienų sutelkė šimtą tūkstančių karių. Britai priėmė sprendimą, prireikus, greitai į Ukrainą permesti 600 specialiųjų operacijų karių. Net ir latviai sutelkė 3 tūkstančius karių prie Baltarusijos pasienio, kaip patys informuoja – tai pratybos, apie kurias nebuvo skelbta iš anksto.
„Kelia nerimą dar vienas klausimas, visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karinę sistemą. Tai kelia naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui ir jo klausimams. NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką“, – kalba G. Nausėda.
Vis tik apie galimą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą kalba ir Vašingtonas. Pasaulio žiniasklaida praneša, kad Vakarų šalių žvalgybos perspėjo ukrainiečius, kad šią žiemą reikėtų laukti rusų karinio suaktyvėjimo, galimas ir besitęsiančio karo suaktyvėjimas.
„Pakankamai nervingai į visą tai dabar žiūri Amerika ir mūsų didieji partneriai. Ir jau keletą dienų iš eilės tiek Valstybės departamento vadovas, tiek kiti pareigūnai aktyviai signalizuoja Europai, kad kreiptų dėmesį į tai, kas vyksta prie Ukrainos sienos“, – teigia politologas Nerijus Maliukevičius.
„Eskalacija prasideda vienam taške, ir kitur, tą puikiai žinome, dažnai tai vyksta ne tam, kad ta eskalacija virstų kokia nors karine ataka, ar intervencija, bet tam, kad Vakarus pasodinti prie derybų stalo Putinui naudingais klausimais. Tarpininko vaidmuo – tai, ko jis labai norėtų“, – komentuoja nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors mūsų valdžia kartoja, kad nepaprastoji padėtis pasienyje įvesta dėl migrantų krizės, tačiau padaugėjo ir karių, prie Druskininkų įkurta šimtus karių talpinanti lauko stovykla. Sutrumpintas parengties ir reagavimo laikas.
„Jei padėtis dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, bet kuriuo metu galėtų būti prašoma pagal 4-ąjį NATO straipsnį. Tą gali daryti bet kuri sąjungininkė, kai manoma, kad kyla grėsmė jos saugumui ar teritoriniam vientisumui“, – sako G. Nausėda.
„Lenkija galimai mąsto apie ketvirto straipsnio inicijavimą, ir aš pasakiau, kad, jei tai įvyks, Latvija bet kuriuo atveju prisijungs, mes būsime drauge su Lenkija, ir Lietuvos prezidentas pasakė, kad elgsis taip pat“, – kalba Latvijos prezidentas Egilis Levitas.
Vakarų ekspertai sako priešingai, nuo pajėgų sutelkimo prie Ukrainos pavasarį, šį kartą sunku tokį judėjimą paaiškinti kokiomis nors pratybomis.
„Ekspertai teigia, kad nėra tokio pagrindo, o panašu, kad kuriama karinės operacijos galimybė, nors nėra aišku, ar politinis sprendimas yra vienoks, ar kitoks priimtas. Bet tai jau yra pakankamai neraminantys ženklai“, – kalba N. Maliukevičius.
Politologas sako, kad negalima atmesti ir tikimybės, jog migracijos krizė sukelta ir siekiant pasaulio akis pritraukti ten, taip tikintis, kad Rusijos veiksmai sulauks mažiau dėmesio.
Kaiptai jau atsibodo taspat per tapati.
Negi putinas toks durnas ir nezino kur ta lietuva?
