Užtenka tiesiog sustoti skubėjus ir vakarais užsidegti vieną iš keturių Advento žvakučių. Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai ragina grožėtis žvakių šviesa itin atsakingai. Mat pernai dėl pamirštų Advento žvakelių šalyje kilo penki gaisrai.
Vilnietė senjorė Aldona ruošia Advento vainiką. Kiekvieną sekmadienį senjorė degs po vieną žvakelę – visos jos ir simbolizuoja Kalėdų laukimą – keturias savaites iki šventės. O kiekviena žvakė turi savo reikšmę.
„Laukimas, antra – ramybė, trečia – meilė, ketvirta – viltis“, – sako vilnietė Aldona Bartoševičienė.
Bet svarbiausia, kaip pastebi senjorė, Adventinis susikaupimas.
„Ramybė, kad lauktų žmonės... kad vienas kitam atleistų. Kad jokio pykčio, ypač skolingas neliktų. Atsiprašytų. Jeigu kam blogai padarė – reikia būtinai atsiprašyti“, – kalba Aldona.
Ir, žinoma, kaip sako moteris – per šventes svarbus pasninkas. Pati mėsos ir kitokių skanumynų atsisakanti penktadieniais. O štai etninės kultūros žinovai pastebi, senovėje Advento pasninkas būdavęs ir dar griežtesnis.
„Šiaip trys dienos – trečiadienis, penktadienis ir šeštadienis. Bet daug kas pasninkaudavo ir visą savaitę“, – pasakoja etnografas Jonas Mardosa.
Tiesa, šiandien pasninko uoliau laikosi vos vienas kitas. Žuvimi prekiaujanti pardavėja tai pastebi pirmiausia – esą kažkada per Adventą prie žuvies eilė išsirikiuodavo, o dabar pirkėjų – vienetai. Žmonės sako dėl laiko stokos nebūna kada pagalvoti – kokia diena, ir ką reikia gaminti.
Tad ir apie pasninkavimą nėra kada pagalvoti:
„Stengiamės, bet jau kaip išeina... Nors stengiamės laikytis tradicijų.“
„Žinoma, kad laikausi. Bet šiaip žuvį seniai valgiau, norėjau ir nusipirkau.“
„Nesijaučia Advento visai. Anksčiau būdavo pasninkas pasninkas, o dabar nesijaučia to pasninko visai. Keli ateina ten tai filė, tai kotletukų kokių pasidaryti“, – sako pardavėja Jadvyga.
„Didesnė pasninko esmė – ko tu nevalgai, ar mėsos, ar žuvies, tai va, ką tu sutaupai, tai pasidalinti su tais, kas neturi. Tai gilesnė pasninko prasmė“, – aiškina klebonas Marius Rudzinskas.
Svarbu, kaip sako dvasininkas, ne tik laikytis pasninko. Jau nuo seno Adventas susijęs su draudimais linksmintis ir prievole atsisakyti malonumų. O dabar labai svarbu sustot skubėjus.
„Kad tu galėtum dar ir susikaupti, neišsiblaškyti. Savęs neišmėtyti per visą tą bėgimą. Kad tas pasiruošimas būtų tinkamas ir prasmingas. Kad, galų gale, suprastum, kam tu ruošiesi“, – teigia M. Rudzinskas.
Štai todėl šokius kaime kažkada pakeisdavo ramybė. Jaunimas nebent imdavo traukti Adventines dainas, kaip, pavyzdžiui, kai kuriuose Dzūkijos regionuose, arba imdavosi Advento žaidimų. Netekėjusios merginos jau nelaukdamos Kūčių vakaro griebdavosi Advento burtų.
Vienas burtų susijęs su vyšnios šakele. Senovėje mergina ateidavo į sodą, prieidavo prie vyšnios ir išsilauždavo šakelę. Ją pamerkdavo per Šventą Andriejų, jeigu šakelė per Kalėdas pražysta, reiškia tais metais mergina ištekės, jeigu ne, deja, laukti teks dar metus.
O per šventą Barborą, gruodžio 4-ąją, merginos valgydavo vakarienei ko nors sūraus, esą naktį prisisapnavęs vaikinas atnešęs vandens atsigerti ir yra būsimasis jaunikis. Vyresnieji orus spėdavo – nuo gruodžio 4-osios iki Kalėdų dienos simbolizuoja kitų metų mėnesius – esą kokia diena, tokie kitų metų to mėnesio orai ir bus. Tiesa, skirtingai nei dabar, senovėje Advento vainikas su keturiomis žvakėmis jame būdavusi retenybė, mada XVIII amžiuje iki mūsų atėjusi iš užsienio.
„Vienas kunigas globojo našlaičius, ir tie laukia Kalėdų, kada čia ateis, ir kad būtų aiškiau, kada ateis šventė, sugalvojo, paėmė ratą ir papuošė šakomis, sugalvojo žvakes ir pradėjo“, – pasakoja J. Mardosa.
O ugniagesiai gelbėtojai įspėja – kad vainikas džiugintų, labai svarbu nepamiršti jame degančių žvakelių. Mat pernai šventiniu laikotarpiu jiems teko penkis kartus skubėti gesinti gaisrų, kaip tik dėl to, kad kažkas laiku neužpūtė Advento žvakelės.
