Prieš pat rinkimus Darbo partijai VRK atseikėjo 1 milijono 800 tūkstančių eurų dotacija, kuri buvo įšaldyta per teismų dėl korupcijos maratoną.
Aušrinės Armonaitės triumfas po pirmojo rinkimų turo ir šampano purslai. Didžiausiu šių Seimo rinkimų siurprizu tapo Laisvės partija, kuri sėkmingai pasirodė ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose ir iškovojo 8 mandatus. Nors dar paskutinių apklausų duomenimis ši partija turėjo likti už borto taip ir neperžengusi 5 procentų ribos.
„Savo komandai sakiau, kad tikrieji reitingai yra spalio 11 dieną ir tai buvo tiesa. Tačiau, žinoma, kad mes matėme tuos reitingus, žinoma, kad mes apie juos diskutavome“, – sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Komunikacijos specialistai tikina, kad naujai įsikūrusi partija vykdė aktyvią ir netgi agresyvią agitacinę kampaniją, kuriai išleido mažiausiai 100 tūkstančių eurų. Tiesa tai mažiausia suma iš visų didžiųjų partijų.
Liūto dalį – apie 50 tūkstančių eurų partija skyrė socialiniams tinklams – kandidatų instagramo reklamoms, reklamai feisbuke, naujienų portaluose.
Tiesa, vienas iš partijos įkūrėjų Remigijus Šimašius dar per mero rinkimus buvo siejamas su skandalingos britų kompanijos ,,Cambridge Analytica“ įmone ,,SCL Elections“. Pastaroji neteisėtai rinko gyventojų duomenis rinkimų kampanijoms per socialinius tinklus, įsipareigojo sukurti rinkėjų duomenų bazę Vilniuje. Tuo tarpu bet kokias kalbas apie tokias ,,juodąsias technologijas ” per Seimo rinkimus Laisvės partija neigia.
„Turiu nuvilti. Nebuvo nei galvota apie tai, nei tartasi nei daryta su jokiais papildomais konsultantais, išskyrus mane ir žiniasklaidos planavimo agentūrą. Didžiąją liūto dalį padarė vidinis štabas, kuris dirbo dieną-naktį“, – pasakoja Laisvės partijos komunikacijos konsultantė Agnė Belickaitė.
Politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas neabejoja, kad dalį partijos rinkiminės sėkmės nulėmė aktyvus rinkėjų viliojimas žolės įteisinimu ir gėjų teisėmis per socialinius tinklus.
„Laisvės partija labai stipriai naudojo socialinių medijų internetinius kanalus savo auditorijai pasiekti. Ir tai logiška, nes jų rinkėjas jaunas, modernus, veržlus, besinaudojantis technologijomis“, – teigia Politinės komunikacijos ekpsertas Andrius Šuminas.
Pasak politologo Kęstučio Girniaus, daugiausia prie partijos sėkmės prisidėjo jos vedlė – Aušrinė Armonaitė.
„Armonaitė vedė labai aktyvią kampaniją, ji labai plačiai keliavo. Ji patraukliai kalba. Ką ji nori pasakyti, ji puikiai pasako. Aš manau, kad tai gali turėti teigiamą poveikį. Ir kaip sakau – nauja partija be nuodėmių. Kiekvienuose Seimo rinkimuose atsiranda nauja partija, kuriai pasiseka. Po to vėliau ji gal ir suklumpa“, – kalbėjo politologas Kęstutis Girnius.
Pati Laisvės partijos lyderė tikina prieš rinkimus net du kartus apvažiavusi visą Lietuvą ir itin aktyviai bendravusi su rinkėjais. O ekspertai neabejoja, kad sėkmę nulėmė dar Seime nespėjusių košės prisivirti naujokų įvaizdis.
„Aš manyčiau, kad jiems dar sėkmės banga pakankama atėjo su tuo, kad jie buvo šių metų naujokai. O mes neturime nė vienų rinkimų, kuriuose naujokai nesublizgėtų. Šį kartą žvaigždžių valanda išaušo – Laisvės partijai“, – sako Komunikacijos ekspertas Arūnas Armanlis.
„Kai pradėjo eiti tie rezultatai, jau matėsi, kad Laisvės partijos bendras rezultatas bus geresnis nei tikėtasi. Jeigu jau sugeba ir provincijoje surinkti tiek balsų, vadinasi žmonės priėmė tą partiją kaip naujieną ir šviežieną“, – pasakoja politologė Ainė Ramonaitė.
O štai kalbomis apie koronavirusą ir gyvenimo prasmę į rinkėjų širdis beldėsi Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Pastarasis rinkiminei kampanijai pasitelkė ne tik koronavirusą, bet ir šimtus tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turintį SEL’ą. Iš viso Darbo partija rinkiminei kampanijai metė didžiulę sumą pinigų – mažiausiai 900 tūkstančių eurų. Mat dar prieš rinkimus Darbo partijos kišenę papildė 1 milijono 800 tūkstančių eurų dotacija, kuri buvo įšaldyta vykstant ,,juodosios buhalterijos“ bylai.
„Tai, ką jie padarė, jau buvo akivaizdu, kad Darbo partija tikrai sugrįš. Toks aktyvumas, tokia agresyvi ir taip tiksliai nutaikyta į kairįjį rinkėją komunikacija turėjo duoti rezultatą. Bet aš tikėjausi dar aukštesnių rezultatų vienmandatėje“, – teigia A. Armalis.
Paskutinę minutę į Darbo partijos sąrašus įrašytas buvęs europarlamentaras, pokerio žaidėjas Antanas Guoga tvirtina, kad be Viktoro Uspaskicho – Darbo partija tėra nulis. Tiesa, prieš šešerius metus Liberalų sąjūdžio dėka į Europos Parlamentą patekęs Guoga aiškino sieksiąs, kad parlamente nebūtų tokių korumpuotų partijų kaip Darbo partija.
„Tikslas yra, kad Darbo partija trauktųsi, kad nebūtų tokių partijų Lietuvoje – tai mano tikslas. Nėra priešiškumo prieš kažkokį žmogų, bet tokia politika manęs netenkina“, – kalbėjo Darbo partijos kandidatas Antanas Guoga.
O štai dabar Guoga mūrų stoja už partijos lyderį.
„Pats pirmininkas yra ženkliai patobulėjęs ir kitoks žmogus nei buvo anksčiau, kai jį mačiau“, – sako A. Guoga.
Jisai yra daug arčiau žmonių, arčiau sveikatingumo. Jisai padaręs daug teigiamų pokyčių. Tas žmogus, kuris dabar man imponuoja.
Politologai neabejoja, kad Darbo partijos sėkmės garantas – ne kas kitas, o pinigai ir Viktoras Uspaskichas.
„Uspaskichas dėl įvairių priežasčių yra labai populiarus politikas. Jis buvo populiarus politikas, kai dauguma manė, kad jisai eis į kalėjimą dėl visų sukčiavimo bylų. Dabar kai jau jisai išteisintas, jisai bando save pristatyti kaip politiniu išminčiumi, neutralus ir visiems gera linkintis“, – pasakoja K. Grinius.
Maža to, politologai šios partijos sėkmę sieja ne tik su Uspaskicho fenomenu, bet ir likviduotos partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ rinkėjais. Mat pastarieji kartu su Darbo partija per praėjusius Seimo rinkimus orientavosi į panašų elektoratą.
„Šiemet ,,Tvarkos ir teisingumo“ iš viso neliko kaip tokios partijos. Ir jei pažiūrėtume 2016 metais, sudėtume abiejų partijų balsus būtų apie 10 procentų. Dabar Darbo partija tuos nepilnus 10 procentų ir gavo“, – teigia A. Ramonaitė.
Komunikacijos ekspertai dar neskuba Darbo partijos pasirodymo pirmajame rinkimų ture vadinti išskirtine sėkme. Mat kol kas pagal išleistas šimtatūkstantines sumas ir gautus mandatus ši partija pretenduoja į brangiausią mandatą – vieno žmogaus balsas jiems kainavo 9-nis eurus.
Pastaroji Seimo rinkimuose iškovojo 9 mandatus, tad vieno parlamentaro kėdė Darbo partijai atsiėjo kone 100 tūkstančių eurų, daugiau nei tas parlamentaras gaus algos per visą kadensiją.
