Į Seimą siekęs pakliūti Gediminas Jaunius rinkėjus viliojo ne tik gražiais žodžiais, bet ir deklaruotu išsilavinimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos deklaracijoje prie aukštojo mokslo jis nurodė studijavęs teologiją, žurnalistiką ir kūrybines industrijas. Tačiau pasirodo, nė vienų studijų jis nebaigė.
„Išsilavinimo kontekstas, jis yra gerokai platesnis, nei vien tiktai diplomai. Man atrodo svarbu mano atveju suprasti, kad aš turiu ir teologijos ir filosofijos pagrindų, kad esu šiek tiek studijavęs žurnalistikos, esu baigęs 4 kursus kūrybinių industrijų, tiesiog neparašiau diplominio darbo“, – sako Vilniaus tarybos narys Gediminas Jaunius.
Jis sako Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodęs, kad nėra baigęs aukštojo, bet parašė mokymosi metus. Dabar aiškinasi, kodėl deklaracijoje nurodyta, kad jis baigė aukštąjį. Gavus skundą, Jauniaus mokslais susidomėjo Vilniaus miesto tarybos Etikos komisija – nusprendė, kad jis padarė pažeidimą.
„Tokiu būdu buvo klaidinama visuomenė, visuomenėje labai žinomo asmens ir buvo sudarytas toks klaidinantis įspūdis, neva asmuo turintis tokį išsilavinimą. Matyt, ne taip buvo prestižiška nurodyti baigus mokyklą“, – pasakoja Etikos komisijos pirmininkas Tomas Seikalis.
„Man jis yra netikėtas, aš manau, kad jis yra neadekvačiai griežtas, bet gerbiu tokį komisijos sprendimą, galbūt jį ginčysiu, žiūrėsime“, – teigia G. Jaunius.
Tiesa, Etikos komisijos sprendimas realios įtakos Gediminui Jauniui neturi.
„Šitą situaciją, tam tikra prasme, priimu, kaip spyrį į užpakalį, na pagaliau parašyti tą bakalaurinį darbą. Bet nežinau, ar pavyks, gal dabar ir pavyks“, – kalbėjo G. Jaunius.
O kiek kitokios problemos užklupo į Seimą išrinktą konservatorę Jurgitą Sejonienę. Medike iki šiol dirbusi moteris internete po straipsniu apie gydytoją homeopatą parašė, kad jis yra šarlatanas, turintis problemų su psichine sveikata.
„Suprantu, kad gal tas žodis mano ne visai tinkamai pasirinktas, bet aš manau, kad tiesiog atstovavau viešajam interesui ir manau, kad turėjau teisę tai daryti. Parašiau, kad iš esmės man tokia veikla panašu į šarlatanizmą“, – sako konservatorė Jurgita Sejonienė.
Nors prokurorai tyrimo nepradėjo, tačiau pats vyras kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Šis nusprendė, kad parlamentarė turės homeopatui sumokėti 300 eurų.
„Ten net nebuvo kalba apie homeopatiją, ten buvo taikomas gydymo metodas kažkokiomis bangomis, aparatas, aišku, registruotas Valstybinės akreditavimo tarnybos, bet duomenų apie jo veiksmingumą, saugumą, efektyvumą, tokių duomenų nėra, tai būtų tas pats, kas ir vandeniu gydyti galima būtų“, – pasakoja J. Sejonienė.
Pats komentaras po straipsniu, kurio internete jau nebeliko, buvo parašytas prieš trejus metus. Dėl to konservatorių partija neskuba nei smerkti, nei pateisinti partijos narės elgesio. Juolab ir sprendimas buvo apskųstas tiek paties homeopato, norinčio daugiau pinigų, tiek ir politikės.
„Bendra partijos pozicija tokiais atvejais yra labai vienareikšmiška, kad teismo sprendimus privaloma vykdyti ir kiekvienas partijos narys už savo veiksmus atsako tiesiogiai ir, jeigu atsiranda kažkokia grėsmė partijos reputacinei žalai, tada įsijungia Priežiūros komitetas ir svarsto tuos dalykus. Bet kol kas mūsų pozicija yra leisti pasibaigti tam teisminiam procesui“, – teigia Konservatorių Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
Problemų turi ne tik politikos naujokai, bet ir senbuviai. Rytoj generalinis prokuroras Seimo prašys panaikinti Petro Gražulio neliečiamybę – įtariama, kad jis naudodamasis parlamentaro statusu tvarkė „Judex“ įmonės reikalus, gavo iš jos naudą. Daugumą turint valstiečiams, pernai Seimas nepanaikino Gražulio neliečiamybės, tad pasikeitus politinių jėgų balansui, prokuratūra prašymą teikia iš naujo.
