Agnė Bilotaitė Seimo posėdžių salėje pasirodo su keturmečiu sūnumi. Kol Vidaus reikalų ministrė šnekučiuojasi su kolegomis, sūnus ramiai sėdi ant kelių.
„Yra atostogų metas ir taip susidėliojo, kad mamai tenka darbuotis, kaip ir daugeliui, tokie iššūkiai kartais nutinka. Tai teko atsivesti kartu“, – sako ji.
Sūnų, kaip ir mamą, labiausiai domina valstybės vidaus reikalai.
„Aš tai norėčiau būti policininku.“
Bilotaitė kartu su kitais Seimo nariais šiandien sprendžia privalomų profilaktinių COVID-19 testų klausimą.
Šiuo metu imuniteto nuo COVID-19 neturintys medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai, gamybos įmonių, viešojo administravimo darbuotojai, tarp jų ir policininkai privalo kartą kas 7 ar 10 dienų atlikti greitąjį antigeno testą. Už jį darbuotojams mokėti kol kas nereikia, tačiau nuo gruodžio pirmosios valdantieji nori šių testų nebekompensuoti. Tokiu atveju, atsižvelgus į dabartinius privačių laboratorijų kainynus, vienam darbuotojui testams per mėnesį reiktų išleisti nuo 60-ies iki 90-ies eurų.
„Tai mokėsiu, ką jau daryti. Kol neištirti skiepai, tikrai ne“, – teigia gamybos įmonės darbuotoja Laura.
„Tikiuosi, kad nepatvirtins, tikiuosi. Nenorėčiau nei skiepytis, nei mokėti“, – tikina padagogė Jurgita.
Seimo dauguma kartą jau uždegė žalią šviesą pataisoms, kurios priverstų nepasiskiepijusius darbuotojus už profilaktinius testus susimokėti iš savo ar darbdavio kišenės, tačiau Prezidentas Nausėda pataisas vetavo.
„Tačiau šis įstatymas, Prezidento nuomone, galimai nėra suderintas su konstitucijos nuostatomis“, – aiškina prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Nausėdos vyriausioji patarėja, šiandien kalba, kad mokami profilaktiniai testai per didelė našta darbuotojams. Esą žmones skatinti vakcinuotis reikia ne verčiant susimokėti už testus, o kitomis priemonėmis irne žmogaus kaltė, kad jis iki šiol nėra pasiskiepijęs, o Vyriausybės, kuri, anot Nausėdos, nesugeba visų žmonių įtikinti.
„Tos informavimo kampanijos mes laukėme nuo kovo mėnesio. Žmonės yra paveikti tam tikrų melagienų ir čia yra ta vieta, kuri padėtų žmones nuvesti iki vakcinų“, – tęsia I. Segalovičienė.
Dalis Seimo narių nesupranta tokio veto. Piktinasi, kad Prezidentas tiesiog atmetė įstatymą, nepasiūlęs, kaip jį galima taisyti.
„Jeigu Prezidentas kalba, kad Dulkys blogas, Šimonytė bloga, blogai pateikė projektą, kodėl Prezidentas nesinaudoja trečia arba pirma pagrindine savo konstitucijos teise ir nesivadovauja įstatymų iniciatyvos teisę ir nepateikia projekto, kuris atitinka konstituciją ir atitinka valstybės rėmus“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
O prezidentūa toliau laikosi savo: „Nėra tokio pasiūlymo, kuris ženkliai pagerintų šitą įstatymą ir jis taptų kokybiškai kitas.“
Anot sveikatos apsaugos ministerijos, šiuo metu per 10 dienų profilaktiškai greitaisiais testais tikrinasi nuo 60-ies iki 70-ies tūkstančių žmonių. Anot Dulkio, tokia našta per metus siekia dešimtis milijonų eurų.
„Už ką Lietuvos mokesčių mokėtojai yra pasiryžę mokėti? Jeigu kam atrodo, kad 19 milijonų eurų. Čia preliminariais kukliais skaičiavimais yra suma, kurią mes galime sau leisti, tai kiekvieną kartą, kai kam pritrūksta milijono eurų, ar moksliniam tyrimams, ar medikų atlyginimams, tai prisiminkime, kam skamba šitie varpai“, – rėžia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Dalies Seimo opozicijos nuomone, tokia našta Lietuvai pakeliama.
„Darbuotojas negali mokėti už saugą ir sveikatą darbe. Tai yra Europos Sąjungos direktyva, kurią Lietuva turėtų vykdyti“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
„Yra žmonių, kurių niekaip nepavyksta įtikinti, nors, tiesą sakant, valstybė nelabai ir stengiasi įtikinti, tai bent jau testavimas veikia, kaip kažkokia apsaugos priemonė infekcijų kontrolės priemonė“, – aiškina Seimo narys, „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Premjerė Ingrida Šimonytė Prezidentūros veto plačiai nekomentuoja.
„Man neoru komentuoti Prezidento patarėjų pasisakymus, nes Prezidento patarėjos pastaruoju metu sako daug įvairių dalykų. Turint minty, kad yra prieinama vakcina visiems, vakcinos yra nemokamos, tai alternatyvūs pasirinkimai turėtų ir kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro. Turi būti ribos, kiek kiti mokesčių mokėtojai už tai turėtų mokėti“, – sako I. Šimonytė.
Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai ne patys šilčiausi. Nuo rugsėjo 6-osios tarpusavio valstybės vadovų susitikimų darbotvarkėse nėra.
„Nevyksta ir nevyksta. Yra formatų, kur mes susitinkame su ekscelencija Prezidentu, yra valstybės gynimo taryba, yra kiti formatai“, – priduria I. Šimonytė.
Buvęs Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad valstybės vadovai turi bandyti kalbėtis, net jei nesutaria.
„Net ir su ponia Grybauskaite, kai irgi buvo tokių įtampų. Vis tiek sėdėjome ir kalbėjomės. Privalo kalbėtis Prezidentas su Premjere ar Premjeru“, – tikina S. Skvernelis.
Valdantieji siekia atmesti prezidento veto. Už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas, šiandien balsavo 60 Seimo narių. 68 Seimo nariai balsavo už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo.
„Kaip kareivius sustatys, tai 73 balsai. Jie gali prarasti tik tai 2 kareivius“, – sako A. Sysas.
Valdančiajai daugumai kitame balsavime reikės surasti dar tris balsus, tik tokiu atveju Nausėdos veto jie atmes.
