Vilkaviškio rajono ūkininkas Tomas Maksvytis jau ruošiasi artėjančiam pavasariui ir būsimai sėjai. Tačiau žmogus nebežino, kiek kainuos jam dirbti 200 ha valdose, mat naujoji Vyriausybė jau svarsto ūkininkams keisti verslo sąlygas – svarsto didinti pajamų mokestį bei naikinti žemdirbiams taikomą dyzelino nuolaidą, dėl ko jis yra beveik perpus pigesnis nei eiliniams vairuotojams.
„Jau darosi pastovu, kad kasmet persvarsto ūkius. Tik ką galima padaryt, kai mus sulygino su verslu? Jei planuoja mums pakelti išmoką, bet atimti akcizą, tai gausime 20 eurų iš ES, o 50 eurų prarasim degalų sąskaita“, – sako ūkininkas Tomas Maksvytis.
Valdantiesiems kliūna ir ūkininkų mokamas vos 5 proc. gyventojų pajamų mokestis, kai samdomiems darbuotojams jis siekia 20 proc.
„Socialinio teisingumo principas mums svarbus kalbant apie mokesčių lengvatų peržiūrą“, – anksčiau kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žadėdami teisingesnę mokesčių sistemą, valdantieji jau svarsto naikinti ir pridėtinės vertės mokesčių lengvatas, susijusias su šildymu. Tada brangtų malkos, krosnių kuras, centrinis šildymas.
„Šildymo lengvata, dyzelinio kuro pabranginimas, didesni automobilių taršos mokesčiai“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Vyriausybės programoje buvo kalbama apie iškastinio kuro lengvatas. Sulaukėme nemažai pasiūlymų dėl lengvatų, susijusių su iškastiniu kuru, taip pat ir lengvatų, kurias jūs minite. Tačiau sprendimų, kurios lengvatos bus leidžiamos, dar nėra“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Net kalbos Vyriausybėje apie brangesnę šilumą ir šildymą žmonėms jau kelia nerimą:
„Mokesčiai didoki visi. Komunaliniai daugiausia.“
„Šildymo aktualiausia, komunalinių atliekų.“
„Daugiau atskaitys, o vis tiek turi šildytis.“
„Bobiški tokie sprendimai, negalima taip daryti, ne tas laikas.“
„Visiems paprastiems žmonėms atsilieps.“
„Pensininkams, aišku, kad blogai, nėra gerai, jei kas brangsta, negerai.“
„Tuos biednuosius ir skriaudžia daugiausiai. Negalima galo su galu sudurti, tai faktas.“
Finansų ministrė žada, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai pabrangus šilumai sulauks paramos. Ji skaičiuoja, kad dėl mokestinių lengvatų į valstybės biudžetą kasmet nepatenka per 2 milijardus eurų, bet žada palikti mažiems atlyginimams taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, 5 proc. PVM tarifą vaistams. O lengvatinis individualios veiklos apmokestinimas, anot jos, turi būti būti naikinamas.
„Norisi pastatyti mokesčių sistemą nuo galvos ant kojų. Pirmiausia pasakyti, ką mes norime įgyvendinti, kokias kaip valstybė funkcijas norime pirkti. Svarbiausia, kad mokesčiai būtų surenkami kaip įmanoma teisingiau“, – sako G. Skaistė.
Tuo metu kai kurie ekonomistai siūlo pajamų mokesčius ne tik didinti, bet, pvz., samdomiems darbuotojams, mažinti.
„Kils daug nesutarimų, jei bus siūloma tik didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus nejudinant samdomų darbuotojų mokesčių. Lengviau būtų pasiekti konsensusą, jei vyktų artėjimas tarifų. Vieni padidėtų, kiti sumažėtų ir bazinis GPM susitiktų visų ties 17 proc.“, – pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vyriausybė žadėjo šį pavasarį pateikti konkrečius mokesčių pakeitimus, tačiau dabar esą dėl pandemijos sukelto neapibrėžtumo, jau vilkina reformą ir esminius sprendimus žada tik kitąmet, kad nauji mokesčiai įsigaliotų po dvejų metų, 2023-iaisiais.
