Kai kurie namų netekę žmonės jau kreipėsi į Vilniaus savivaldybę vienkartinei išmokai gauti. Tačiau pasirodo, kad tokia išmoka priklauso tik ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
Neteko vienintelio būsto
Praėjusią savaitę sprogus daugiabučiui Viršuliškėse Rimantas su žmona ir dar dviem vaikais neteko vienintelių šeimos namų.
Lemtingą rytą namuose buvo tik Rimanto vaikai – aštuoniolikmetė dukra ir šešiolikmetis sūnus. Kadangi tuo metu buvo mokinių žiemos atostogos, vyras su žmona buvo darbe.
„Esu labai dėkingas dukrai, nes ji galbūt išgelbėjo gyvybę savo broliui. Kadangi tikrai labai greitai jai įbėgus į kambarį kilo juodų dūmų debesis, kaip dukra papasakojo“, – TV3 žinioms pasakojo Rimantas.
Rimanto vaikai vos per minutę pasiėmę svarbiausius daiktus – pasus ir šiek tiek grynųjų pinigų – išbėgo į lauką tik su kojinėmis ir pižama. Sprogo butas vos per vieną aukštą žemiau nei ten, kur gyveno Rimanto šeima. Laimei, geri kaimynai, kaip pasakoja namų netekęs vyras, vaikams davė savo striukes ir batus, kad šie laukdami pagalbos nesušaltų.
„Man teko atlėkti į įvykio vietą ir stebėti, kaip ugniagesiai gelbėtoja daužė langus. Išdaužė mūsų balkono langus ir pylė vandenį. Tai mačiau, kad vienas kambarys sulietas“, – teigė Rimantas.
Vilniečių šeima į savo namus greičiausiai jau negalės sugrįžti. Tiek savivaldybė, tiek ugniagesiai jau anksčiau sakė, jog šį namą greičiausiai teks nugriauti.
Vienkartines išmokas kol kas gaus ne visi
Visą savo gyvenimą valstybės tarnybai atidavęs vyras tikisi, kad bent savivaldybė „ant ledo“ jo šeimos nepaliks. Tačiau ir čia ne viskas taip paprasta. Vien norint gauti vienkartinę išmoką namų netekusiems žmonėms reikia uždirbti tiek, kad vienam asmeniui tenkanti suma siektų 704 eurus. Vienkartinė išmoka siekia maždaug 7 tūkstančius eurų.
„Tai praktiškai nepriklausytų man net vienkartinė išmoka, nesvarbu jiems, kad aš netekau viso gyvenimo turto uždirbto... Sąžiningai, kaip valstybės tarnautojas uždirbau tą turtą...“, – nerimauja būsto netekęs Rimantas.
„Mūsų visos išmokos yra pririštos prie turto ir pajamų, neatmestina, kad artimiausią tarybos posėdį reiks teikti sprendimą, kuris leistų skirti šią paramą gyventojams nepriklausomai nuo turto ir pajamų“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Namų netekusius žmones savivaldybė apgyvendino viešbučiuose. Dalis laikinai apsistojo pas giminaičius, pažįstamus. Tačiau reikalui esant gali prašyti savivaldybės skirti socialinį būstą. Šiuo metu dėl socialinio būsto kreipėsi 17 butų gyventojai iš beveik trisdešimties. Dalis žmonių prašo gyventi arčiau gydymo įstaigų, darželių, mokyklų.
„Jeigu gyventojams iš tiesų pasiūlyti būstai netinka dėl savo lokacijos, aukšto ar dar kitų dalykų, tai jie galės ieškoti būsto rinkoje, o savivaldybė iš biudžeto planuoja dengti pilnai nuomos mokesčio dydžio nuomą rinkoje“, – sakė „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Žibelienė.
Socialiniai būstai – be baldų
Rimantas su šeima kol kas dar neapsisprendė dėl socialinio būsto. Pasak jo, savivaldybė pasiūlė būstą, kurio viduje nieko nėra – tik viryklė. Vyras paskaičiavo, kad namų netekusiai šeimai griūtų didelė finansinė našta iš naujo pirkti baldus.
„Mes kol kas turbūt atsisakysime socialinio būsto, 6 mėnesius dabar pagyvensime pas giminaitį“, – tikino Rimantas.
Savivaldybė numačiusi, kad socialiniuose būstuose žmonės galės gyventi tris mėnesius. Vėliau jiems bus siūlomos alternatyvos, kurių kaštus turėtų padengti ta pati savivaldybė arba draudimo kompanijos.
TV3 žinių komandai dar praėjusią savaitę kalbantis su šio daugiabučio gyventojais paaiškėjo, kad maždaug pusė jų nebuvo apdraudę savo turto.
Todėl dalis gyventojų išmokos iš draudimo nesulauks, teks pasikliauti tik savivaldybės parama. Štai Rimantas savo turtą buvo apdraudęs – tiek butą, tiek jame esančius daiktus. Vyro šeima pasirinko standartinį draudimą – ne patį pigiausią, bet ir ne brangiausią. Namų netekęs vyras tikėjosi atgauti bent didelę dalį būsto vertės, tačiau pasirodo, kad draudimas bus nedidelė paguoda, mat draudimo išmoka nesieks net pusės prarastų namų vertės.
„Žinant šiandienos rinkos kainą būsto, tai ta suma, kurią išmokėtų, neatitiktų – arba tik pusę, o gal mažiau tos sumos“, – įsitikinęs Rimantas.
Ir tokią išmoką vyro šeima iš draudimo gautų tik tokiu atveju, jei ekspertai galutinai nuspręs, jog šį namą reikia nugriauti. Kol kas jokių pinigų iš draudimo Rimantas negavo.
Pagalbą teikia Raudonojo kryžiaus savanoriai
Į pagalbą Rimanto ir kitų daugiabučio gyventojų šeimoms skuba ir Raudonojo kryžiaus savanoriai, kurie jau renka prašymus iš namų netekusių žmonių.
„Ir įrankiai, ir indai, puodų komplektas, keptuvė. Tarkim, higienos priemonės. Drabužiai. Mokyklinės priemonės vaikams. Labiau dabar apie kažkokius smulkesnius daiktus. Aišku, kai kurie žmonės nurodę, kad elektronika reikalinga, ir mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina“, – sakė Raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.
Neabejingi žmonės per mažiau nei savaitę Viršuliškių daugiabučio gyventojams suaukojo bemaž 150 tūkstančių eurų. Šiuos pinigus Raudonasis kryžius ketina išdalinti namų netekusioms šeimoms po lygiai, priklausomai nuo asmenų šeimoje skaičiaus. Pinigai Viršuliškių daugiabučio gyventojus jau turėtų pasiekti šią savaitę, tačiau žmonės ir toliau raginami aukoti ir padėti nukentėjusiems.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstas:
,,Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje sukėlė daug klausimų:
– Kodėl gaisrininkai iš namo išvarė visus gyventojus, bet paliko nugriuvusios sienos prispaustą vaiką, taip pasmerkdami jį myriop?
– Kodėl užgęsinus gaisrą visą parą “gelbėtojai” apsimetinėjo, kad namas gali griūti, todėl negalima į jį kelti kojos?
– Kodėl dėl santykinai nereikšmingo konstrukcijos pažeidimo t. v. “ekspertai” iš karto pranešė, kad namą reikės nugriausti?
– Kodėl tokia “žingeidi” Masinė Durnasklaida, atsiuntusi gauja presstitučių ir durnalistų iki šiol neišsiaiškino kuo Lietuvoje užsiiminėjo susprogusiame bute įkurdinti Ukrainos piliečiai, kiek jų ten buvo, kokio jie amžiaus, kokiu būdu ir kada atvyko į Lietuvą? Ir taip toliau. Tačiau visi neatsakyti klausimai ir nutylėjimai duoda vieną aiškų atsakymą:
– Sprogo ne “nutekėjusios dujos”, o sprogmuo arba sprogstamosios medžiagos, kurias savo konspiraciniame bute laikė teroro išpuoliams Lietuvoje ruošiami teroristai, veikiantys po Lietuvos respublikos specialiųjų tarnybų priežiūra. O kam Lietuvoje Lietuvos specialiosioms tarnyboms reikalingi iš Ukrainos atsivežti teroristai? Tam pat, kam teroristai buvo reikalingi Ukrainoje Ukrainos specialiosioms tarnyboms.''