Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve. Tiesa, čia niekas grynaisiais pinigais nemoka, čia atsiskaitymo priemonė – kanceliarinės lėšos, kurias kas mėnesį gauna Seimo nariai ir per metus išleidžia apvalią milijono eurų sumą. O ant šių lentynų – įvairiausi saldumynai ir suvenyrai.
Jame – ne šiaip sau paveikslas, o paauksuotas dirbinys, už kurį Seimo kanceliarija nepagailėjo 60 eurų. Čia netrūksta ir daugiau tauriaisiais metalais, pavyzdžiui, ir sidabru puoštų suvenyrų. Seimo ženklas čia lipdomas ant visko – net ir ant šių futbolo kamuolių, už kuriuos Seimo kanceliarija nepagailėjo pusketvirto tūkstančio eurų – vos prieš mėnesį kanceliarija nusipirko net 700 tokių kamuolių.
„Dovanos nebūtinai susijusios su Seimo darbu. Jos taikomos adresatui, gavėjui dovanos. Jei tai moksleiviai, dovanos galvojant apie juos perkamos“, – sako Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Didžiausią paklausą turi skanumynai Seime, tai – saldainiai, papuošti parlamento atributika. Tokių saldainių Seimas užperka už šimtus tūkstančių eurų.
Šiemet Seimas užsimojo saldainių ir šokolado plytelių nusipirkti už 180 tūkst. eurų. Seimūnai pripažįsta, kad mėgsta saldumynais vaišinti parlamento svečius ir dalyti juos rinkimų apygardose. Tačiau sužinoję, kad jų išdalija už porą šimtų tūkstančių eurų, ima purkštauti.
„Kažkiek reikia, bet ne tiek, kiek Seimas perka, saldainių už 180 tūkst. eurų. Nerekomenduoja Veryga valgyti saldumynų, tai kam tiek saldumynų?“, – pasakoja Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
„Labai gražių ten dovanų yra, stebina didelės sumos, kurias mes, Seimas, išleidžiame, kad ir tiems saldainiams“, – mano Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
„Važiuojant į susitikimus su rinkėjais, būna, paprašo bendruomenių atstovai, bus vaikučių, senjorų, gal būtų galima saldainių susitikimui papuošti. Bet nežinau, ar to reikia, nes jei už tokią sumą, kuri mane labai nustebino“, – teigia Seimo narys Linas Balsys.
Seimo sandėliuke – ne tik saldainiai, bet ir šilko kaklaraiščiai, termosai, puodeliai, rašymo priemonės, šalikai, vėliavos, laikrodžiai. Seimo kanceliarijos atstovai sako, kad šias dovanas renkasi ir užsakinėja Seimo narių prašymu, kurie patys ir nusprendžia, kokiomis dovanomis įsiteikti rinkėjams, Seimo svečiams ir užsienio kolegoms.
„Poreikį nusprendžia Seimo kanceliarija atsižvelgdama į Seimo narių poreikį. Sutartys sudaromos metams ar keliems į priekį. Kiek Seimo nariai saldumynų ir kitų prekių sunaudoja, pagal tai nustatomas poreikis į ateitį“, – pasakoja J. Radzevičiūtė-Laugalienė.
Už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti ir dovanoti dovanas mėgsta ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Yra ir du prabangūs laikrodžiai, kurie dar laukia, kieno rankas papuoš.
Kiekvienas toks šveicariškas laikrodis kainuoja po beveik 300 eurų ir jų ministerija prieš porą metų nusipirko 30 vienetų esą dovanoti pareigūnams už gerą tarnybą. Tačiau aiškėja, kad jie dalinami ir ministerijos valdininkams.
„Buvo įsigyta laikrodžių įvertinti didelį indėlį, nuopelnus. Dažniausiai juos gaudavo pareigūnai, nežinau, ar teisinga. Valstybės tarnyboje atrastume žmones, kurių indėlis į valstybės valstybingumo raidą ne menkesnis. Į ateitį tokių prabangių dovanų pirkti neplanavome, bet dar sandėly yra tų gražių laikrodžių. Tikrai atrasime žmonių, kurie verti juos gauti“, – kalbėjo ministrė Rita Tamašunienė.
Pareigūnų profesines sąjungas toks išlaidavimas reprezentacijai piktina, mat tuo metu, kai valdininkai puošiasi šveicariškais laikrodžiais, eiliniai pareigūnai per šalčius ir per kaitrą priversti dirbti su tomis pačiomis universaliomis vadinamomis uniformomis.
„Pareigūnams labiau rūpi jie patys, ką jie gauna, kokį gauna darbo užmokestį. Tos lėšos, kurios skiriamos reprezentacijai, nepadidintų pareigūnų darbo užmokesčio, bet gal galėtų pagerinti jų aprūpinimą kitais dalykais“, – teigia profsąjungos vadovė Loreta Soščkienė.
Na, o kol policininkai nesulaukia žadėto algų padidinimo, policijos komisariatų vadovai negaili tūkstančių eurų suvenyrams, spalvinimo knygelėms, balionams ir gėlėms.
„Sistemingai šioms programoms kiekvienais metais skiriama ta pati mokesčių dalis, nepriklausomai, ar programos rezultatai gerėja, ar blogėja, kokia šalies ekonominė situacija, ar tikrai galime sau leisti“, – pasakoja Valstybės kontrolės atstovė Nomeda Poteliūnienė.
Valstybės kontrolė jau ne pirmus metus kartoja, kad valstybinės įstaigos dažnai rūpinasi ne racionaliu mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimu, o tik kaip daugiau pinigų įsisavinti, išleisti menkaverčiams daiktams, kad nereikėtų lėšų grąžinti į biudžetą.
