Kauniečių šeima prieglaudoje renkasi kačiuką, savais namais dalysis su beglobiu.
„Užsinorėjom šeimos draugo. – Kodėl nusprendėte imti būtent beglobį? – Nes jiems labiau reikia pagalbos negu kitiem gyvūnėliam“, – sako kaunietė Aušra.
Tokiais tautiečiais prieglaudų atstovai ypač džiaugiasi, nes, sako, dabar patalpos tiesiog lūžta nuo mažųjų murklių.
Per dieną jų atkeliauja gausybė, nuo visai mažutėlių iki jau ūgtelėjusių keturkojų.
„Iš tikrųjų daug kačiukų, vien šiandien pateko 10 katinėlių, tai visos dienos darbas ir buvo su kačiukais“, – sako UAB „Nuaras“ veterinarijos specialistas Giedrius Survila.
Kai kurie katinėliai ir ligoti. Specialistai atvirauja – pavasariui įpusėjus galvoję, kad šiemet kačiukų antplūdžio jau nebus. Bet vasarai prasidėjus pasipylė ir nerimastingi žmonių skambučiai. Tada suprato – kačių morčius tiesiog prasidėjo vėliau.
„Patenka įvairaus sveikatos stovio katinėliai, dažniausiai patenka iš gatvės, mamos išsiveda iš palėpių rūsių, parodo mums ir ką, tenka jais pasirūpinti, kadangi jie patenka į mūsų globą. Suteikiam pirminę veterinarinę pagalbą, vakcinuojam, ženklinam mikroschema ir ieškome jiems naujų namų“, – teigia G. Survila.
O katės itin vislios, vos sulaukia pusmečio ir dažna jau pasiruošusi meilės žaidimams. Jei sąlygos idealios – dauginasi milžinišku tempu:
„Su katėm yra toks įdomus dalykas, kad katę gali apvaisinti ne vienas katinas ir gimsta kačiukai ne nuo vieno katino.“
„Katės vislios. Yra skaičiavimai atlikti, kad viena katė per metus gali atsivesti iki 3 vadų. Ir jei sąlygos palankios, idealios, per 7 metus iš tos katės, skaičiuojant jos visus palikuonis, tų kačiukų gali būti trys–keturi šimtai tūkstančių“, – aiškina G. Survila.
Tad, pasak gyvūnų globėjų, būtina pasirūpinti laukinėmis katėmis – kastruoti patinus ir sterilizuoti pateles.
„Tai yra vienintelis būdas civilizuotai reguliuoti laukinių kačių populiaciją, tos, kurios gyvena šalia mūsų lauke, gatvėje“, – tikina G. Survila.
Kauno savivaldybė jau kelerius metus finansuoja programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. Sako, rezultatai stulbinantys. Katės sugaunamos, operuojamos ir pakirpus ausytę, kad būtų lengviau atskirti, paleidžiamos atgal į buvusią teritoriją. Taip jos ten gyvena, bet nebesidaugina.
„Nuo 2017 metų per penkis beveik metus Kaune mes turėjom apie 300 vietų, kuriose ši programa buvo vykdyta, dabar likę vos 10, kur fiksuojamos nesterilizuotos bešeimininkės katės“, – komentuoja Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Ir savivaldybės atstovai, ir gyvūnų globėjai tikisi žmonių supratingumo, kurio vis dar trūksta. Vis dar yra beširdžių, kurie atsibodusius augintinius tiesiog išmeta bet kur.
„Vis atsiranda naujų, vis dėlto, yra žmonių, kurie elgiasi neatsakingai ir paleidžia, tai tų vietų turbūt atsiras, bet ta situacija, kuri buvo pirmaisiais metais, yra ženkliai pagerėjusi“, – sako R. Savickienė.
Už pasirūpinimą bešeimininkių kačių sterilizacija ir kastracija Kauno mieste konkurso laimėtojui šiemet savivaldybė mokės beveik tris kartus daugiau – ankstesniais metais paslaugos kaina siekė iki 30 eurų už vieną keturkojį, o dabar apie 100 eurų.
