Kapčiamiesčio užkardos Lazdijų rajone vienoje patalpoje dar prieš kelias savaites pasieniečiai valgė bei ilsėjosi. Dabar pareigūnų poilsio kambarį užėmę nelegalai. Jie gyvena ir kituose užkardos darbo kabinetuose. Pasieniečiai dirba, ilsisi bei valgo poroje kabinetų. Daugiau nebėra vietos. Sienos pažeidėjai gyvenimu neseniai suremontuotame pastate nepatenkinti.
Kita pasienio užkarda – Varėnos rajone, Kabeliuose. Pastatas taip pat pilnas nelegalų. Jie miega ant grindų patiestų čiužinių, kai kurie snaudžia ant kėdžių. Ir vėl pareigūnams vietos dirbti beveik nebėra. Kone visi kabinetai užimti. O lauke – laukia dar būrys. 34 sienos pažeidėjus sugavo ką tik, juos irgi reikės kažkur apgyvendinti. Kapčiamiesčio užkardos vadas sako, kad pasieniečiai priversti dirbti ne tiesioginį savo darbą – saugoti valstybės sieną – o prižiūrėti nelegalus.
„Visa užkarda pilnai užimta. Mūsų darbas, aišku, būtų sienos apsauga. Bet dirbame visus darbus. Lydime ir neteisėtus migrantus, saugome. Kitą sykį reikia išdalinti ir maistą, ir rūšiuojame, pasidaliname tuo darbu, kad laiku suspėtume“, – sako užkardos vadas Ramūnas Kulakauskas.
Pasieniečiai dirba pamainomis, po 12 valandų. Tačiau šiuo metu visi dažniausiai užimti nelegalų reikalais ir po tarnybos.
„Jie po tarnybos kaip ir grįžta namo. Bet tas irgi sudėtinga, nes užsitęsia darbo laikas nuolatos. Mes kažkur turime kažką nuvežti, kažką parvežti. Iš tų 12 valandų kitą kartą gaunasi ir 15, ir 18 valandų darbo“, – sako R. Kulakauskas.
Varėnos pasienio rinktinės vadas sako, kad savo tiesioginio darbo dirbti negali daugybė pareigūnų.
„Kiekvieną parą, kiekviena užkarda skiria nuo 4 iki 8 pareigūnų saugoti migrantų stovyklas. Tie pareigūnai tiesiogiai galėtų saugoti valstybės sieną“, – tvirtina Varėnos rinktinės vadas Virgilijus Raugalė.
Sienos pažeidėjai, kurie yra įkurdinti užkardose, laisvai gali vaikščioti po aptvertą teritoriją. Toje pačioje teritorijoje, pastate dirba ir pareigūnai.
„Du mėnesiai, trys ir tada jau atsiranda ir pareigūnų nuovargis. Matosi ir akyse, ir nuotaikose, ir darbe“, – sako R. Kulakauskas.
Nelegalai gyvenimu užkardose skundžiasi. Teritorijoje pastatytose palapinėse gyvenantys sienos pažeidėjai nepatenkinti viskuo – pradedant maistu, baigiant lietumi ar karščiu.
„Nėra gyvenimo. Nieko nėra. Telefono nėra. Aš negaliu išeiti, aš negaliu nieko čia daryti. Tik valgyti ir miegoti. Koks gyvenimas?“ – sako vienas iš nelegalų.
„Blogas maistas. Aš sakiau pareigūnams, kad čia yra vegetarų. Jie pasakė, kad čia – ne restoranas“, – tvirtina kitas.
Šiandien pasieniečių kasdienybės atvažiavo pažiūrėti Vidaus reikalų ministrė. Kai pamatė kaip ir ką dirba Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, Agnė Bilotaitė žada pasirūpinti, kad nelegalai iš užkardų būtų kuo skubiau iškeldinti.
„Mūsų pasienio darbuotojai šiandieną turi rūpintis tų žmonių saugumu. Taip pat tam tikri prasme turi atlikti apgyvendinimo paslaugas. Visi puikiai suprantame, kad tai nėra pasienio pareigūnų darbas“, – sako A. Bilotaitė.
Ministrei teko išklausyti ir nelegalų pretenzijas: „Laba diena, ponai. Ar kalbate kas nors rusiškai? Mes norėjome jums sąlygas išsakyti. Kalba, kad ministras atvažiavo.“
Pluša ne tik pareigūnai, bet ir tarnybiniai šunys. Pasieniečiai sako, kad jie – nepamainomi talkininkai. Keturkojai randa sienos pažeidėjų tyčia ar netyčia išmėtytus asmens dokumentus, pareigūnams neretai nereikia nelegalų vaikytis po miškus.
„Musulmonai bijo šuniukų. Ir ypatingai įkandimų bijo. Jie, pamatę šuniuką, iš karto gulasi ir pasiduoda“, – sako VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis.
Darbo kelis kartus padaugėjo ir medikams. Jie ne kartą per parą kviečiami į nelegalų apgyvendinimo vietas. Dažniausiai sienos pažeidėjai skundžiasi nugaros ar pilvo skausmais.
