Sveikatos apsaugos ministerija nori įvesti Lietuvos medikams priverstinę pareigą gydyti COVID-19 ligonius, net ir tada, kai gydytojai ar slaugytojai nenori keltis į kitą gydymo įstaigą ar keisti savo darbo pobūdį. Gydytojus vienijančios organizacijos pasisako prieš tokį darbo sąlygų keitimą, aiškina, kad dalis medikų gali išeiti iš darbo.
Šalia Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos dygsta milžiniška deguonies talpykla. Ją darbininkai įrenginėja kiek įmanoma greičiau. Darbai čia vyksta trečia diena, jau rytoj COVID-19 pacientams iš čia bus tiekiamas deguonis.
„Būdavo ligoninėje 4-5 žmonės visoje infekcinėje, kuriems yra naudojama deguonies terapija. Šiuo metu deguonies terapija yra naudojama 50-iai žmonių. Vienas žmogus per minutė sunaudoja apie 8-10 litrų deguonies, per parą gaunasi 11-a tūkstančių litrų. Tai yra didžiuliai kiekiai. Kad daktarai būtų ramūs ir pacientai, nusprendėm padaryti tokius infrastruktūros pakeitimus“, – sako Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Čipinys.
Infekcinių ligų klinikoje šiuo metu išviso guli daugiau nei 100 pacientų. Panevėžio ligoninė su dabartiniu pacientų srautu šiuo metu susitvarko, tačiau augant sergamumui situacija keičiasi į blogąją pusę. Reikia ne tik daugiau deguonies bet ir medikų, kurie galėtų gydyti COVID-19 pacientus.
„Lova be daktaro yra tik tai tuščia lova. Tokios įtampos yra tikėtinos ir gali susidaryti trūkumas. Mes irgi jaučiam įtampas vien tik dėl personalo trūkumo“, – pasakoja Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.
Lietuvos ligoninėse guli 1654 iš 37 222 šiuo metu COVID-19 sergančių pacientų. Kas dvidešimtas koronaviruso nešiotojas atsiduria palatoje. Situacijai prastėjant Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė griebtis beprecedentės priemonės. Šiuo metu sveikatos apsaugos ministerija ruošia įsakymą, pagal kurį COVID-19 pacientų nenorintys gydyti medikai, privalės nusileisti ir paklusti bei prisiminti Hipokrato priesaiką.
„Tikrai tai yra svarstoma, nes reikia pasitelkti medikus įvairiausiomis aplinkybėmis, komandas pasitelkti pertvarkant ligonines. Tai tikrai toks svarstymas vyksta, yra diskutuojama ir su Valstybine darbo inspekcija tikrai ieškoma sprendimų, kaip medikus pasitelkti“, – teigia laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kiekvienas medikas dirba pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta jo darbovietė, darbo sąlygos ir funkcijos. Gydytojui, slaugytojui Darbo kodeksas leidžia nesutikti su ligoninės administracija, jei ši nori pakeisti sutarties sąlygas.
Pavyzdžiui, jei yra kuriamas naujas COVID-19 pacientams skirtas skyrius, medikai gali nesutikti jame dirbti dėl įvairiausių priežasčių. Dalis medikų atsisako šio pasiūlymo dėl pasikeitusios darbo vietos, dėl to, kad prieš tai jie gydė kitomis ligomis sergančius pacientus.
„Per prievartą žmogaus niekur kitur nei perkelti, nei įdarbinti negali. Turi būti žmogaus sutikimas, tas parašas ant sutarties“, – kalbėjo medikų sąjūdžio atstovė Živilė Gudlevičienė.
Pagal Darbo kodeksą, jei medikas nesutinka su pasikeitusiomis sąlygomis, ligoninė gali gydytojui išmokėti išeitinę ir sutartį nutraukti.
„Kai kurie medikai gali tiesiog išeiti iš darbo. Ir girdėjau, ir pati pagalvojau. Jeigu tos sąlygos netenkins darbuotojo, tiesiog prasidės masiniai išėjimai iš darbo. Ir nukentės ne tik tie COVID-19 pacientai, bet ir ta darbovietė, kuri deleguos savo darbuotojus dirbti į kitą darbovietę“, – sako Ž. Gudlevičienė.
Kaip atrodys naujas Aurelijaus Verygos įsakymas dar nėra iki galo aišku, tačiau Valstybinė darbo inspekcija sufleruoja, kad Sveikatos apsaugos ministerija gali bandyti apeiti Darbo kodeksą ir pasinaudoti Civilinės saugos įstatymu. Tai reiškia, kad kiekvienas medikas kaip kareivis privalėtų klausyti operacijų vadovo Verygos įsakymų.
„Turim tokią decentralizuotą sistemą, kai skirtingi yra įstaigų steigėjai, skirtingi pavaldumai. Nėra paprasta kiekvienu atveju susitarti ir ką mes girdime iš organizuojančių institucijų, reikia tam tikrų privalomų sprendimų, kad tas pasitelkimas tiesiog suveiktų“, – pasakoja A. Veryga.
„Įstaigos vadovybė siųs operacijų vadovui sąrašus gydytojų, slaugytojų, kuriems operacijų vadovas pagal Civilinės saugos įstatymą duos privalomą nurodymą. Gal tai yra įmanoma, bet sudėtingai įsivaizduojama“, – teigia advokatas Nerijus Kasiliauskas.
Jei medikas nevykdys tiesioginio Verygos įsakymo, valstybei gali tekti sugalvoti būdą, kaip nubausti nepaklusnų gydytoją ar slaugytoją.
Per vakar laboratorijos nustatė 1169 naujus COVID-19 atvejus. Kelias dienas po savaitgalio, dėl mažesnio tyrimų skaičiaus, naujų infekcijų, sumažėjo, tačiau savaitės viduryje vėl laukiama augimo. Rytoj Vyriausybė svarstys pratęsti karantiną iki gruodžio vidurio. Nuo šios savaitės sergamumo rodiklių priklausys, ar Lietuvoje bus įvesti papildomi ribojimai. Vyriausybės žvilgsnis šiuo metu krypsta į žmonių srautus parduotuvėse.
„Matome, kad labai didelis žmonių susibūrimas yra laisvalaikio praleidimo centruose, prekybos, pramogų centruose. Jeigu jie artimiausiu metu nesiims realių veiksmų, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai, srautų reguliavimas, tai reikės ten sprendimus priiminėti“, – kalbėjo laikinasis premjeras Saulius Skvernelis.
Tiesa, ribojimai šiek tiek pirkėjų srautus sumažino. Mobiliojo ryšio operatorius TELE-2 pateikia duomenis, kad nuo visuotinio karantino pradžios gyventojų judėjimas iš miesto į miestą sumažėjo dešimtadaliu, o judėjimas į didžiuosius prekybos centrus ketvirtadaliu.