To priežastis vienos įmonės parduodamas žaislas – nesaugi konstrukcija, kurios detales mažamečiai galėtų praryti ir jomis užspringti, o kituose žaisluose viršytas pavojingų chemikalų – ftalatų kiekis. Jūsų dėmesiui – nerimą keliantį nesaugių žaislų statistika bei patikrinimų kelias, kuri žaislas nukeliauja, kol pasiekia parduotuvių lentynas.
Kol nepargriaunama lėlė, dar vadinama stovuku, pasieks mylinčio vaiko rankas, teks nemažai ištverti, kaip ir kitiems žaislams, kurie Vartotojų teisių apsaugos tarnybai sukėlė abejonių dėl saugumo ir pateko į žaislų bandymų laboratoriją. Darbuotojai joje tiria, ar žaislas nėra pavojingas – atliks kelis bandymus: „Yra mažos detalės, kurios gali suktis ir atsiskirti, bandysiu prie prietaisų.“
„Yra tempimo bandymas, reikia, kad šitas rutuliukas išlaikytų 90 niutonų tempimo jėgą“, – sako laboratorijos žaislų bandymo ekspertė Lidija Cholčeva.
Deja, lėlė neišlaiko jau pirmojo – tempimo bandymo. Nuplyšta jos rankelė.
„Rutuliukas iškrito maždaug 60 niutonų, per mažai yra“, – tęsia ekspertė.
Toliau patikrinama, ar iškritusį rutuliuką vaikas galėtų netyčia praryti. Tam naudojamas specialus prietaisas – mažų dalių cilindras.
„Jis telpa į mažų dalių cilindrą, jis neatitinka reikalavimų. Mažas vaikas gali paimti į burną“, – teigia ji.
Kitą bandymą darbuotoja atlieka, mesdama žaislą ant žemės iš tam tikro aukščio ir skirtingų pozicijų penkis kartus ir stebi ar suduš.
„Šitas žaisliukas vis tiek neatitinka reikalavimų vaikams iki 3 metų, todėl kad burbuliukas atsiskyrė, telpa į mažų dalių cilindrą“, – aiškina specialistė.
Laboratorijoje buvo tiriamas ir įmonės „Tavo noras“ barškučių rinkinys, patekęs į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nesaugių prekių sąrašą. Įmonė į prekybą išleido 144 tokius rinkinius, už tai jai skiriama 1 tūkstančio eurų bauda, nes žaislų rinkinys – pavojingas jaunesniems nei trejų metų vaikams.
„Atlikus bandymus iš tikrųjų buvo nustatyta, kad barškučių rinkinys iš gan nestipraus plastiko ir po bandymų smūgio, mėtymo barškučių dalys atsiskyrė, jame mes radome mažų detalių, kurios telpa į smulkių detalių cilindrą“, – kalba laboratorijos „ARETA“ vadovė Marija Petrėtytė.
Kartu su barškučiais į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos akiratį pateko ir prekybos tinklo „Rimi“ lentynose esančios žaislinės gyvatės „Nature Word“, kuriose buvo viršytas vaikams kenksmingųjų ftalatų kiekis. Tokių gyvačių parduotuvėje buvo 960. Prekybos tinklui skirta 1,3 eurų bauda.
„Gyvatė buvo pavojinga, todėl, kad buvo nustatyta kad išskiriami yra ftalatai – tai pavojinga medžiaga, kuri vaikams kelia apsinuodijimo pavojų, dėl to kad gali iššaukti įvairias alergines reakcijas. Gali būti astma, taip pat yra rizika reprodukcinėms savybėm ateityje ir panašiai. Tai yra labai didelis pavojus“, – sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Vita Šarmavičienė.
Tarnybos atstovė tikina, kad aptikus pavojingus produktus, įmones įpareigoja juos nedelsiant pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus ir pašalinus juos sunaikinti.
„Rimi“ atstovė tikina, dėl nesaugių žaislų jiems net negalėjo kilti įtarimo, nes su tiekėjais tinklas pasirašo sutartis, kurios garantuoja, kad žaislai saugūs.
„Na, šiuo atveju atsitiko kitaip, ir esame dėkingi VVTAT, kad jie atliko tyrimą ir nustatė tas netektis, kurios užfiksuotos dokumentuose. Nedelsiant informavome pirkėjus apie galimybę grąžinti prekes ir susigrąžinti pinigus, taip pat išimdami iš rinkos šitą produktą“, – aiškina „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Kiek gyvačių buvo parduota ir kiek pirkėjai sugrąžino, tinklas sako nežinantis. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos teigimu, jau kelerius metus žaislai – lyderiaujanti pavojingų prekių grupė. Šiais metais, dar nesulaukus Kalėdų sezono, aptiktos jau 9 nesaugių žaislų partijos. Pernai metais tokių buvo – 25, o 2019-aisiais – 24.
Apie žaislų pavojų galima išgirsti ne tik iš juos tiriančių specialistų, bet ir iš gydytojų. Vaikų ligoninėje dirbanti gydytoja sako, kad prarijusių smulkias žaislų detales pacientų atsiranda kas mėnesį. Kartais tokių atvejų pasekmės labai liūdnos, ypač jei vaikas praryja baterijas, kurios tirpdamos skrandyje gali jį sudirginti, padaryti opų ir žaizdų.
„Smulkios žaislų detalės ar labai smulkūs žaisliukai bei LEGO konstruktorių smulkios kaladėlės patenka į burną ir yra praryjamos. Didesnis, smailas, arba kažkoks kampuotų formų daiktas gali įstrigti, gali įstrigti stemplėje, gali įsmigti žarnyne, pradurti žarną ir dažnai sunkiau pasišalina“, – perspėja traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
Anot Šarmavičienės, žaislai dažniausiai pavojingi dėl viršytos juose kenksmingos chemijos ir mechaninių savybių, kai žaislo konstrukcija sulūžta, įtrūksta, dėl to yra uždusimo, užspringimo, susižalojimo pavojus. Pašnekovė pasakoja, kad pavojingų žaislų randama pačiose įvairiausiose vietose.
„Negalėtume išskirti kažkokios tendencijos. Tai yra ir didieji prekybos tinklai, ir mažosios regionų parduotuvėlės , tai pat mugės, turgus ir panašios prekyvietės“, – sako ji.
O pakalbinti vilniečiai sako, kad renkasi žaislus atidžiai ir skaito etiketes:
„Visada žiūriu ir visada atkreipiu dėmesį į saugumą, nes artimoj aplinkoj įvairiausių įvykių yra buvę, ir turim pripažinti, kad komercija valdo, žaislų daug ir tėvams reikia rinktis atsakingai.“
„Visų pirmą žiūriu sudėtį, iš ko yra pagamintas ir nuorodą, nuo kelių metų ir kokiam vaikui aš perku.“
„Saugumą tikrai taip, į kokybę, į ekologiškumą, gali būti kainą didesnė, bet žiūrim, kad būtų kokybiškas.“
Žaislų tyrimų laboratorijos vadovė, renkantis žaislus pataria ypatingą dėmesį skirti žaislams, kurie skirti vaikams iki trejų metų.
„Tikrai reikia atkreipti dėmesį į patį žaislo iš kokios medžiagos jis pagamintas. Galima kartais paprastai nustatyti čiupinėjimo būdu. Plastikas jaučiasi kuris yra stiprus. Būna ir trapios medžiagos, kur jaučiasi, kad neišlaikys bandymų“, – kalba M. Petrėtytė.
Ji sako, kad nederėtų apsirikti ir su minkštais žaislais, kurie atrodo visiškai nepavojingi. Jei žaislas perkamas mažamečiui, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokios pliušinio draugo akys, sagos ir kitos detalės, bei kaip jos pritvirtintos.
