Ne pirmus metus paramos fondui „Gerumo trupinėlis“ Panevėžyje labdarą dalijanti Daiva Pikūnienė kraipo galvą, ką daryti su iš užsienio atplaukusia parama. Net 7 iš Švedijos atkeliavę maišai drabužių niekam tikę:
„Čia yra metama labdara, ji yra arba užskalbta, arba suplyšusi.“
Pasklaidžius maišus išties sunku juose rasti padorų daiktą. Moteris atvira: tai dovanos, kurias paprasčiausiai teks išmesti.
„Rankinė labai graži, sakė, tinkama kaimo moterims“, – kalbėjo ji apie vieną gautą daiktą.
„Gal užsieny nuo gatvės surinko, nuo konteinerių, gerą darbą atliko prieš Kalėdas, kad ir paskutiniai 7 maišai. Bandžiau du maišus perrinkti, iš jų buvo gal 6-toji dalis – suplyšę arba labai užskalbti. Yra labai gerų, nesakau, bet yra tokių, aš nežinau, iš kur jie, gal patys iš Afrikos“, – sako labdaros savanorė Daiva Pikūnienė.
Kai kurie žmonės įsigudrino vargšams dovanoti mirusių giminaičių drabužius, neretai spintose pradūlėjusius ne vieną dešimtmetį. Tokių drabužių labdaros savanoriai kratosi ir šeimoms net nesiūlo.
Laimei, dalį tokių dovanų, ir tai gerokai perrinktus ir perrūšiuotus, paima nebent benamiai.
„Pvz., miršta artimas žmogus, ir tie rūbai mėtyti kažkur, aš suprantu, kol tu išsiskiri, bet ką mums daryti? Tai, ačiū Dievui, Kėdainiuose padedame nakvynės namams, benamiams“, – teigia D. Pikūnienė.
„Nusimovė batus, ten, pvz., po kokį daržą vaikščiojo ir atvežė mums: nei plauti, nei valyti“, – pasakoja savanoris Vilmantas Pikūnas.
Pasitaiko atvejų, kai atvežti daiktai ne tik neskalbti, dvokia prakaitu, bet ir supeliję. Neretai striukės vežamos su sugedusiais užtrauktukais, be kapišonų ar suplyšusios. Tas pats su patalyne ar kūdikių drabužėliais. Vis dar klaidingai įsivaizduojama, kad sunkiai besiverčiantis žmogus priims bet ką. Vis dėlto labdaros dalytojai teigia, kad paramos prašantieji nori sulaukti nors ir ne naujų, bet padorių, tvarkingų daiktų.
„Mums siūlo viską kaimui, bet kaime žmonės ne kaip gyvuliai gyvena, irgi taip pat nori gražaus batuko, nes lankosi tose pačiose įstaigose, mokykloje, darželyje. Siunčia rūbelius paauglių, kurių mums labai labai reikia, ir apačioj tokie, kur, na, nėra kur dėti. Žinot, net kvapas atsiranda pas mus senų žmonių“, – kalbėjo D. Pikūnienė.
„Sulaukiam ir blogų, aišku, vežimų, pvz., su nekokybiškais sulaužytais ratukais, padangos – kiauros“, – sako V. Pikūnas.
Be to, šlamštu užverstas fondas mėgino ieškoti, kur galėtų utilizuoti maišus drabužių, avalynės. Tačiau Panevėžyje nerado nė vieno tekstilės konteinerio. Nors internete skelbiama, jog tokių vietų yra net 10.
„Yra nurodyta, kad 10 konteinerių, mano vyras niekur neranda, vakar važiavo niekur nerado. Tai gerai, draugai paėmė iš autoserviso rankom valytis, bet sintetikos jiems nereikia“, – pasakoja D. Pikūnienė.
Naujus požeminius konteinerius Panevėžyje statanti savivaldybė aiškina, kad specialūs konteineriai drabužiams, batams, patalynei dar tik numatyti statyti kitąmet. O kol kas gyventojai turėtų tenkintis vos keliomis vietomis mieste ar galiausiai patys vežti į sąvartyną.
„Šiuo metu konteineriai stovi tik didžiųjų atliekų aikštelėse, o jau nuo kitų metų atsiras ir mieste. Pagrindinė problema, kad šiuo metu nėra atliekų tvarkytojų, atliekos tekstilės yra deginamos, bet Aplinkos ministerija dar tik sprendžia šią problemą“, – teigia miesto ekologė Rūta Taučikienė.
Labdaros dalytojai skundžiasi, kad netinkamų daiktų sukaupia nemažai, o aikštelės iš vieno asmens metams tepriima vos kelis maišus po 30 kg, sąvartyne tona įkainota 60 eurų.
