Pasak ekspertų, Lietuvoje, o ypač regionuose, vis dar labai trūksta psichinės sveikatos specialistų, o kai kur jų iš viso nėra.
„Jaunimo linijos“ savanoriai kasdien pakėlę ragelius atsiliepia į paauglių ir jaunuolių, norinčių su kuo nors pasidalinti savo bėdomis, skambučius. Pasak „Jaunimo linijos“ atstovų, skambučių po karantino nepadaugėjo, bet prailgėjo pokalbių trukmė. Žmonės nori išsikalbėti, su savanoriais paskambinę bendrauja kartais ir valandą. Net dešimtadalis skambinančiųjų pasakoja galvojantys apie savižudybę ar savižalą.
„Tie skaičiai yra neraminantys ir jeigu vat praėjusiais metais 607 žmonės nusižudė. Lietuvoje tokia statistika, tai virš šimto iš jų – jauni“, – sako „Jaunimo linijos“ atstovė Rita Stanelytė.
Šokiruoja ir „Vaikų linijos“ statistika. Šiemet per pirmą pusmetį galvojančiųjų apie savižudybę paskambino 50 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Dar baisesnę situaciją rodo pernai organizacijos „Planet Youth“ atliko tyrimo rezultatai – buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtokų. Pasirodo, net apie 40 proc. jų galvojo apie savižudybę, 20 procentų esą rimtai apie ją svarsto.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Lina Koriznienė pasakoja, kad vaikų ir paauglių savižudybė nėra kažkas tolimo, tai gali paliesti bet kurią šeimą – prieš keletą metų dukrų mokykloje nusižudė paauglys.
„Pagalba labai gerai ir po to įvykio, bet dar labiau svarbu dirbti, kad pastebėti tuos vaikus. Ką aš ir sakiau, ką ir minėjau tuos dalykus sako, mama, mes jų nematėm, ane? Tai aišku tą pamatyti labai svarbu, kad tie vaikai nebūtų pamiršti arba jeigu vaikas, tylus, ramus, tai nereiškia, kad jis šiaip iš esmės toks yra“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos vadovė Lina Koriznienė.
„Man yra skaudu, nes tenka konsultuoti paauglius „Vaiko raidos centre“, tai deja iki šiol tie, kurie bando žudytis, tai jie guldinėjami po psichiatrines ligonines, o išrašius skiriami vienoki ar kitokie vaistai. Po kurio laiko tas paauglys ar paauglė vėl bando žudytis, tai va ten negulėjo, tai gal dar ten atsigulti“, – kalba gydytojas-psichiatras Dainius Pūras.
Pasak Dainiaus Pūro, tik vaistų ir psichiatrijos ligoninių neužtenka. Nes po ligonių paaugliai grįžta ten, kur tolimesnė pagalbos nėra – lengvai prieinamų psichiatrų ar psichologų. Ypač regionuose.
„Trūkumas yra visada. Tai vaikų paauglių psichiatrų ypač regionuose. Yra išvis regionų, kurie neturi, reikia į didžiuosius miestus kreiptis geriausiu atveju“, – aiškina savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius. Dėl psichologinės pagalbos trūkumo, anot specialistų, būtent regionuose lyginti su didžiaisiais miestais savižudybių skaičius yra didesnis. Tačiau psichologinė žmonių sveikata nerimą kelią ir didmiesčiuose. Vilniaus mieste 2019 metais nusižudė 69 žmonės, o 2020 metais – 72. Skaičiai rodo, kad vyrų nusižudo 4 kartus daugiau nei moterų. 2019 metais vyrų nusižudė per 82 procentus, pernai – beveik 70. Tiesa, moterų savižudybių skaičiai Vilniuje pandemijos metu išaugo beveik dvigubai – nuo 12 2019 metais iki 22 moterų pernai.
„Pandemijos laikotarpis tikrai buvo sudėtingas. Jis buvo sudėtingas mums visiems ir visi skirtingai jį išgyvenome. Tai tas įtakos gali turėti“, – svarsto „Vilniaus sveikiau“ atstovė Greta Klidziūtė.
Tiesa, prieš 2001-aisis Lietuvoje nusižudė pusantro tūkstančio žmonių, pernai – 607. Nors specialistai sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, bet jis vis vien išlieka viensa didžiausių Europoje ir pasaulyje. Šiemet Lietuvoje nusižudė jau 281 žmogus.
