Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos. Kaip į pokyčius reaguoja pirkėjai? Ką rodo skaičiai?
Šie metai NT rinkai išties sudėtingesni, jeigu lygintume su 2021 metais, kurie buvo rekordiniai. Kainų kilimas ir buvo dažniausiai nulemtas praeitų metų inercijos, kada po pandeminių metų žmonės laukė kažko blogo, nesulaukė ir skubėjo apsipirkti, kol kainos labiau nepabrango.
Šiais metais ta tendencija būtų besitęsusi, bet prasidėjo karas. Po to atsirado baimė dėl brangių elektros, dujų kainų, šildymo sezono, kuris galbūt ištuštins mūsų pinigines. Visas tas kokteilis – labai daug neigiamo ir labai mažai teigiamo.
Naujos statybos rinkoje sandorių kritimas buvo stipriausias. Lyginant su praėjusiais metais, vystytojai susitarė apie 3 kartus mažiau. Net negalima pavadinti to sandoriais, nes dauguma dar yra iš brėžinių ir matome, kad kiekvieną mėnesį įvyksta tam tikri atšaukimai. Tai kol nepastatytas ir neįregistruotas, mes dabar vadiname susitarimais dėl pardavimo, bet nebūtinai sandoriu. O antrinėje rinkoje, senoje statyboje pakritimas yra apie 15 procentų.
Kiek yra nutraukiama preliminarių sutarčių? Kokia to priežastis – ar žmonės mato, kad jiems nebeužteks pinigų tam sandoriui, ar plėtotojai visgi didina kainas labiau negu žadėjo?
Čia yra klausimas, į kurį mes neturėsime iki galo tikslaus atsakymo, kadangi plėtotojai vargu, ar atskleis tikrąsias nutraukiamų sutarčių priežastis. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad pirkėjai galbūt atsisako pirkti, bet mano pastebėjimai labiau rodo, kad dažniau tai greičiausiai yra dėl vystytojų bandymo persiderėti dėl naujų kainų.
Per metus naujų statybų kainos pasikeitė 20, 25, kai kur 30 procentų, vystytojams patapo gerokai brangiau pastatyti, o kai kurie susitarimai buvo padaryti praeitų metų pradžioje ar viduryje už to laikotarpio kainas. Dabar rinkoje kainos yra gerokai didesnės ir pastatyti yra gerokai brangiau. Tai mano vertinimu, tas nutraukimas yra dažniau inicijuojamas iš vystytojų pusės.
Per mėnesį mes tokių paskaičiuojame keliasdešimt, dažniausiai Vilniuje, kai visos rinkos apimtis dabar yra apie 200 susitarimų. Tai procentaliai atrodo pakankamai reikšmingai, bet manau, kad tai yra tam tikras laikinas momentas, kai vyksta senesnių projektų persiderėjimas. Naujuose projektuose tokių pastebime rečiau.
Ar gali būstas kitąmet Lietuvoje pigti?
Gali pigti, bet tam reikia, kad būtų tam tikras kontekstas. Dabar mes vis dar gyvename infliacijos spiralėje ir Europos centrinis bankas kalba, kad neskubės kelti palūkanų normų, kad nesugadintų ar kažko neperspaustų ir dar leis infliacijai būti aukštesnei.
Vadinasi, prie aukštesnės infliacijos turėtų didėti ir gyventojų pajamos, turėtų didėti galimybės paimti didesnę paskolą ir pirkti sumiškai brangesnį turtą. Infliacinėje aplinkoje kainos turėtų kilti. Kainos kristi gali defliacinėje aplinkoje, kaip 2009 metais, kai bankai užsuko visus kranelius, nebedavė paskolų, žmonės tiesiog net ir labai norėdami negalėjo fiziškai nusipirkti būsto, nes nebeturėjo, iš kur paimti pinigų. Tai galėtų sukelti kainų kritimą, o kol kas tokių apraiškų aš nematau. Mes kol kas einame infliacijos keliu.
Būsto įperkamumas nukrito į 10 metų nematytas žemumas, o paskolų palūkanos dar augs. Ką jūs patartumėte tiems, kurie nori pirkti būstą? Visgi sudaryti sandorį ar laukti? Ir ko laukti?
Kol kas laukimas gali būti naudingas, jeigu mes kalbame apie mėnesį, 2-3, bent jau žiemos sezoną, pasižiūrėti, ar tikrai Europos centrinis bankas pristabdys norą kelti palūkanas, nes tokie signalai lyg ir ateina, yra tokių lūkesčių.
Bet reikia suprasti, kad palūkanų kėlimas yra neapibrėžtas, niekas neapasako, kur yra jų lubos. Šiandien priėmus paskolos sprendimą, su ja reikės gyventi. Mes nežinome, galbūt palūkanos bus 8-10 procentų, gal 15 – aišku, čia jau būtų visiška utopija tokius procentus turėti. Lūkestis yra, kad palūkanos sieks 4-5 procentus, prie tokių procentų gyventi kaip ir normalu.
Siūlyčiau mėnesį, du palaukti, NT rinka tikrai niekur nepabėgs. Jeigu yra poreikis, yra surastas turtas, dabar kaip tik tokioje nurimusioje rinkoje yra galimybė pasiderėti dėl palankesnių atsiskaitymo sąlygų. Tačiau labai daug kas priklausys nuo Europos centrinio banko pozicijos ir sprendimų.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
