„Sveiki visi! Čia Joe Bidenas. Atsiprašau už vėlavimą. Ar kas nors mane girdi? – Taip. – Sveiki, pone prezidente…“
Po draugiško pasisveikinimo – rimtas pokalbis. Vėlai vakare Joe Bidenas su Bukarešto devintuko lyderiais bendravo apie 45 min. Gitanas Nausėda sako, kad anot J. Bideno: naujos Rusijos agresijos atveju – smarkiai pasikeistų viso pasaulio ir Europos politinė architektūra. Ir Vašingtonas yra pasiryžęs imtis pačių griežčiausių sankcijų Rusijai.
„Vakar konstatavome, kad Rusijos agresijos tikimybė yra labai didelė, yra daug požymių, kurie rodo, kad gali išsipildyti ir karinis scenarijus. Turime padaryti viską kartu, kad šito blogiausio scenarijaus neįvyktų“, – sako G. Nausėda.
Savo ruožtu Bidenas pažadėjo karinę paramą Baltijos šalims agresijos atveju. Tiesa, kurioje šalyje būtų dislokuoti papildomi JAV kariai – anot prezidentūros nedetalizavo.
„Prezidentas taip pat informavo Bukarešto devyneto Rytinio flango šalis apie savo skambučio su Putinu detales“, – teigia Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Amerikos prezidentas prieš pokalbį su Rytinėmis NATO šalimis – apie 1,5 val. kalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodimiru Zelenskiu. Baltieji rūmai palaiko Kijevo siekį stoti į NATO.
Tam besipriešinantis Putinas kalba apie rusofobiją, apie kurią garsiai kalbėjo ir 2014-2015 metais teisindamas Ukrainos puolimą.
„Tą patį norėčiau pasakyti ir apie rusofobiją – kaip pirmą žingsnį link genocido. Tai, kas dabar vyksta Donbase, mes puikiai matome ir žinome. Ir tai, žinoma, labai primena genocidą, apie kurį kalbate“, – kalba V. Putinas.
Įtampa prie Ukrainos jau juntama ir virš debesų. Tikrąja žodžio prasme. Rusijos kariniai lėktuvai tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros lydi JAV ir Prancūzijos orlaivius. Panašiai rusai pasielgė jau porą kartų šią savaitę. Maskva sako, esą Vakarų lėktuvai nori pažeisti jos oro erdvę.
Vakar Maskva Azovo jūroje kone užsipuolė Ukrainos laivą „Donbass“. Iš Mariupolio uosto išplaukęs laivas anot rusų pavojingai plaukė Kerčės sąsiaurio kryptimi ir neatsiliepė į okupantų reikalavimus. Nors laivas nei ginkluotas, nei ketino plaukti sąsiauriu, kuriuo teisiškai gali naudotis – Maskva šiandien jau garsiai kalba apie pavojingą Kijevo elgesį.
„Įvykis dar kartą parodė potencialią, turbūt, žalą ir potencialų pavojų, kurį gali sukelti tokie provokaciniai veiksmai. Bet kokia menkiausia provokacija gali sukelti labai rimtas pasekmes“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
2018 m. rusai ukrainiečių laivus prie Kerčės sąsiaurio užsipuolė ir beveik lygiai prieš trejus metus. Tuomet tapo akivaizdu, kad okupuotas ne tik Krymo pusiasalis, bet de facto ir sąsiauris ir Azovo jūra. Rusijai vis labiau ieškant priekabių ir grasinant – Paryžiuje viešintis NATO vadovas ragina Maskvą grįžti prie diplomatijos.
„Rusija turi deeskaluoti situaciją, gerbti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, – tikina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Į Paryžių taip pat atvykęs naujasis Vokietijos kancleris ragina Maskvą, Kijevą, Berlyną ir Paryžių vėl sėsti prie derybų stalo.
„Tam tikslui reikėtų atgaivinti derybas Normandijos formatu“, – sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Normandijos formatas yra aktualus. Jis leistų Ukrainai ir Rusijai derėtis“, – kalba Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
O Lenkijos užsienio reikalų ministras Varšuvoje priėmęs naująją Vokietijos kolegę, Rusijos grėsmės fone atvirai sukritikavo Berlyno ankstesnį sprendimą statyti rusišką dujotiekį.
„Todėl Lenkija ir toliau reikalaus uždaryti Europai kenkiantį Nord Stream projektą“, – kalba Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniew Rau.
Po dešimties dienų į Ukrainą, susitikti su Volodimiru Zelenskiu vyks mūsų prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda.
