Nelegalų šūkiai apie laisvę jau tapę įprasti, kai jų apgyvendinimo vietose pasirodo žurnalistai. Tačiau kol vieni šūkauja ir svajoja apie laisvę, kiti imasi veikti. Ir keletui pasisekė.
Birželį į Lietuvą nelegaliai patekęs ir sulaikytas irakietis neseniai kreipėsi į teismą, prašydamas paleisti jį iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro, kur jis buvo apgyvendintas be teisės išeiti už centro ribų. Ir teismui pateikė rimtą argumentą – Vilniuje išnuomoto buto sutartį.
Kaip nelegalas irakietis galėjo ją sudaryti, jei buvo uždarytas Pabradėje, taip pat neturi ir dokumentų – to nežino net ir jam atstovavęs valstybės paskirtas advokatas. Bet pažymi, kad pats irakietis sugebėjo įtikinti teisėją savo įspūdžiu.
„Ir iš tiesų, tas žmogus yra intelektualus, tikėtina, kad jis yra tas, kuo prisistatė, kad yra filosofas, žurnalistas, mokslininkas. Ir teismas davė tokiam intelektualui teisę gyventi Vilniuje“, – sako advokatas Paulius Vinkleris.
Užsieniečių registracijos centro atstovai prašė netikėti irakiečio žodžiais, bet teismas jų nepaklausė. Teismas leido užsieniečiui gyventi nurodytame bute ir įpareigojo jį telefonu 2 kartus per savaitę paskambinti pasieniečiams. Irakietis telefonu paskambina, tačiau vakar pasieniečiai nusprendė patys patikrinti, ar irakietis yra išnuomotame bute.
„Vakar kolegos patikrino tą adresą, susisiekė su savininku ir savininkas to buto paaiškino, kad užsienietis ketino sudaryti tą sutartį, atseit buvo sudarytas preliminarus susitarimas, tačiau visgi sutartis nebuvo sudaryta“, – teigia užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas.
Irakietis pasieniečiams turi skambinti rytoj, tad centro vadovas sako prašysiantis, kad jis fiziškai pas juos atvyktų. Kad būtų galima įsitikinti, jog jis nepabėgo iš Lietuvos.
„Buvo pateiktas į bylą sutarties originalas, kuriuo buto savininkas sutiko išnuomoti šiam asmeniui savo gyvenamąsias patalpas. Nebandėme susisiekti su buto savininku siekiant išsiaiškinti, ar jis iš tiesų nuomoja“, – aiškina teisėja Donata Šimkutė.
Jam atstovavęs advokatas pripažįsta, kad įrodymų apie savo patikimą asmenybę, kaip bandė vaizduoti, irakietis negalėjo pateikti.
„Įrodymų ten buvo, iš tiesų pasakius, nedaug. Bet jo asmenybė, jis buvo toks, tai buvo visiškai nepavojingas žmogus, kuris skaitė knygas, kuris sakė, kad jo interesas skaityti knygas, šviestis, lavintis, kad nori dar mokytis ir t. t.“, – kalba P. Vinkleris.
Už griežtą politiką nelegalų atžvilgiu pasisakantis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai gali sukurti precedentą, kaip migrantams pergudrauti sistemą ir pakliūti į Vakarus.
„Aš norėčiau palinkėti teismui išminties, ir jeigu per tvorą primėtysim visokių netikrų, imituojančių sutarčių nelegaliems imigrantams, kurie po to jais remsis teisme, net negalėdami jų autentiškumo patvirtinti, bet gaus sprendimą išeiti iš apgyvendinimo centrų, tai nebus gera situacija“, – tikina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Bet tai nėra pretekstas laikyti tuos žmones uždarytus getuose ilgą laikotarpį. Tiems žmonėms turi būti labai aiškiai pasakyta, kad jų biometriniai duomenys paimti čia, kad prieglobsčio prašymai bus nagrinėjami Lietuvoje, ir jeigu jie iš tiesų turi tikslą integruotis, apsigyventi ES, jie galės tą padaryti tik Lietuvoje, nes per Lietuvą į ES ir atvyko“, – sako žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Iš Lietuvos nuo metų pradžios pabėgo daugiau nei 700 sulaikytų neteisėtų migrantų. Jų sugrąžinta mažiau nei 200.
