Naujas mėnuo – naujas būsto pardavimų rekordas. Nepaisydami pandemijos ir jos sukeltų ekonominių pasekmių, lietuviai sostinėje šluoja naujus butus ir kotedžus. Nors vasaris ir trumpiausias metų mėnuo, išankstiniais „Citus“ Nekilnojamo turto rinkos ekspertų duomenimis, Vilniuje rezervuota 720 naujų būstų. Po 26 kiekvieną darbo dieną arba 5 kiekvieną darbo valandą.
Tai 8 proc. daugiau nei visų laikų būsto rekordą sumušusį sausį ir 11 procentų daugiau nei praėjusių metų vasarį. Naujų būstų pardavimai vasarį perpus augo ir Kaune, o pajūrio kurortai rekordus mušė jau pernai.
„2020 metai pajūriui iš tikrųjų buvo rekordiniai ir vėlgi žmonės negalėjo išvažiuoti, ir dalis priėmė sprendimą, kad jie gali įsigyti būstą poilsiui Lietuvoje“, – sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad lietuvius vis labiau domina ne tik naujos statybos būstai. Vasario duomenimis, pusė parduotų būstų aukštesnės nei ekonominės klasės, 40 proc. – vidutinės, dešimtadalis – prestižinės.
„Galbūt istorinis vidurkis būtų, kad 60 procentų yra sena statyba, o 40 procentų – nauja statyba, dabar mes jau artėjame, bent jau sostinėje, prie 50–50“, – pasakoja T. Sovijus Kvainickas.
„Lietuviai matome vėl migruoja į centrinius miesto rajonus. Tai reiškia, jeigu pasirinkimo kriterijus ne miesto centras, o šiek tiek toliau, tai renkamės didesnį plotą, galbūt būstą su kiemeliu, kur galėtume grilinti, būti su savo augintiniu ar vaikais lauke“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pagrindinė rekordus mušančių būsto pardavimo priežastis – pasikeitę gyventojų įpročiai.
„Dėl darbo iš namų ir ilgesnio laiko, praleisto namuose. Tai skatina pirkti erdvesnį būstą, patogesnį būstą“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Be to, dalies lietuvių kišenės pandemijos gerokai papilnėjo. „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis pernai augo beveik 13 procentų, o santaupos bankuose mušė rekordus visoje Europos Sąjungoje. Pernai gyventojų indėliai išaugo net penktadaliu, o bankų sąskaitose nugulė 3 milijardai eurų. Pasak Maurico, investicija į nekilnojamąjį turtą tarp lietuvių visada buvo itin populiari. O dabar Europos centriniams bankams palūkanas ir toliau planuojant laikyti ko ne nulines, ir dėl to, pinigams pingant, taupyti visai neapsimoka.
„Trečia priežastis yra tai, kad baiminamasi kilsiančios infliacijos dėl beprecedenčių ekonomikos skatinimo priemonių. Tai yra tiek žemos palūkanos, žadamos ilgą laikotarpį, tiek ir ES pinigai, dar tik pasieks Lietuvą šių metų antroje pusėje“, – sako Ž. Mauricas.
Lietuvių nuo išlaidavimo būstui nestabdo nei per metus vidutiniškai 6 procentais augančio jo kainos, nei pasirinkimo nebuvimas.
„Paklausa yra visų laikų didžiausia. Pasiūla – viena mažiausių per pakankamai ilgą laikotarpį. Paskutinį kartą iš tiek mažai butų buvo galima rinktis prieš praktiškai ketverius metus, 2017 metais“, – pasakoja T. Sovijus Kvainickas.
„Kol kas Vilnius yra santykinai nebrangus miestas, bet jis brangsta labai sparčiai, mes aplenkėme Rygą ne taip seniai, dabar vejamės Taliną, dar visą laimė, esame toli nuo Bratislavos, Prahos ir netgi Lenkijos kai kurių miestų, bet jau nebesame išimtinai pigūs“, – teigia Ž. Mauricas.
Nekilnojamojo turto ekspertai įsitikinę, kad pardavimai ateinantį pusmetį ir toliau gali mušti rekordus. Būsto kainos kyla ir kitose šalyse: Skandinavijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose. Visgi, Lietuvoje kol kas neva toli gražu neprimena prieškrizinių 2008 metų.
„Tokį kainos augimą, kokį mes matėme prieš daugiau nei 10 metų, kainos augo per porą metų, turbūt jos ir padvigubėjo, taip dabar mes matome nuolatinį kainų augimą, tačiau tie 5 procentai nėra toks didžiulis šuolis. Ir atlyginimai augo, ir kitos paslaugos“, – kalbėjo T. Sovijus Kvainickas.
Visgi augančio nekilnojamojo turto burbulo ženklų rinkoje jau galima įžvelgti.
„Matome, kad rinka yra ypatingai karšta, ir tą mes girdime ir iš priežiūros institucijų, Lietuvos banko, ir vienintelė, mano galva, priežastis, kodėl šiai dienai nesiimama kažkokių rimtesnių veiksmų, tai vėlgi yra miestų augimas, matome, kiek žmonių atkeliauja, kaip kyla atlyginimai“, – sako Š. Tarutis.
„Jeigu pasiūla nebus pakankama tam tikruose segmentuose, tikrai galime išsipūsti pakankamai nemažus burbulus“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Pasak ekspertų, išsipūtus būsto kainoms kyla grėsmė sukelti sektoriaus griūtį arba Vilnių paversti neįperkamu miestu vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
