Lyg šunelis ant rankų prašosi mielas mažas meškėnas. Šokinėja lygiai taip pat, kaip jo draugas šunelis. Kartu viename Sibiro mini zoologijos sode gyvenantys mažyliai, panašu, net nesupranta, kad yra visiškai skirtingi gyvūnai. Abiem – 3 mėnesiai ir jie ne vien dalijasi žaislais bei bendra erdve.
„Jie ne tik puikiai sugyvena, jie vienas kitą papildo, mokosi, perima vienas kito elgesį. Štai šuo jau išmoko laipioti per žmones. Bet meškėnas mokosi greičiau. Jūs kur nors matėte tokį laipiojantį šunį? O mes tokį turime“, – sako savanorė Jevgenija Ryžova.
Darbuotojai teigia, kad meškėnas čia atvyko iš kito zoologijos sodo, o šunelis su juo apgyvendintas, kad neliūdėtų. Taigi šuo iš karto išmokė meškėną ėsti šunų ėdalą, o meškėnas šunį – daržoves.
„Meškėnui be šuniško ėdalo duodami ir vaisiai – jie jam būtini augimui ir vystymuisi. Šuo taip pat griebia tuos obuolius, bananus, abejodamas laiko juos dantyse ir, žiūrėdamas į valgantį meškėną, pats pradeda valgyti“, – teigia J. Ryžova.
Tiesa, šunelis negali taip aukštai ir vikriai laipioti kaip jo įbrolis, dėl to dažnai liūdi.
Zoologijos sodo darbuotojai sako, kad meškėnas su šunimi gyvens tol, kol elgsis draugiškai.
