Seimo konservatoriai parengė įstatymo projektą, skirtą desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves. Apsispręsti, kokius objektus griauti ar pervadinti, turės savivaldybės, o galutinį žodį tars istorikų komisija.
Visgi teisininkai ragina diegti bendrą sistemą, kad nenutiktų taip, jog viena savivaldybė Petrą Cvirką šlovina, o kita lenteles su jo vardu nuplėšia, o pasikeitus valdžiai vėl viską daro atvirkščiai.
Obeliskas su kūju ir pjautuvu Palangos centre stūksojo dar Rusijos karo Ukrainoje pradžioje. Dabar vietoje žodžių apie amžiną šlovę didvyriams Didžiajame tėvynės kare – paprastas užrašas, kad čia palaidoti žuvusieji Antrajame pasauliniame kare. Kurortas vienas pirmųjų gavo Kultūros paveldo departamento leidimą memorialą nukelti. Didžioji dalis gyventojų tam pritaria:
„Labai gerai, nereikia sovietmečio palikimo.“
„Jau buvo laikas. Dabar tie parodė savo tikrąjį veidą.“
„Mirusiems – ramybė. Ar jis būtų žydas, ar vokietis, ar lietuvis.“
Panašiai sovietų karius įamžinantys paminklai jau griuvo Kaune, Varėnoje, Marijampolėje. Seimo valdantieji, o ir dalis opozicijos siekia, kad tokios viešųjų erdvių higienos imtųsi visos savivaldybės. Kristi turėtų ne tik Raudonąją armiją šlovinantys memorialai, bet ir dėmę užsitraukusių veikėjų vardus gavusios gatvių lentelės.
„Kalbama apie likusius, jeigu tokių yra, paminklų, skverų, gatvių, aikščių, galbūt mokyklų pavadinimai“, – teigia konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Kiek tokių yra, laukia inventorizacija. Tačiau, pavyzdžiui, vien Raseiniuose jų ne viena ir ne dvi.
„Salomėjos Neries, Cvirka, Liudas Gira. Melioratorių gatvė, Pionierių gatvė – klausimas, kaip elgsimės“, – svarsto Raseinių meras Andrius Bautronis.
Pionierių gatvė. Čia sutikta Danutė pasakoja, kad pavadinimas atkreipia nevietinių dėmesį: „Kaune klinikose gydytojai. „Pionierių gatvė?“ – nustemba.“
Kaimynai esą jau seniai norėjo gatvę pervadinti į Kalno, tačiau gavo įdomų atsakymą: „Sakė, kad pionieriai yra geri žmonės Lietuvos laikais. Ir paliko mums tą gatvę Pionierių.“
Netoli – ir minėta Kosmonautų gatvė. Tokiu žodžiu kosmoso užkariautojų vakariečiai nevadina: „O ką, nėra Lietuvoj kosmonautų? Kad Lietuvoj nėra, tai taip, bet pasauly… – Yra astronautai. – Astronautai, bet tas žodis, ką žinau.“
Melioratorių gatvę vietinės moterys irgi ne prieš palikti ramybėje: „Visur melioravo laukus, tai pavadinimas toks ir liko. – Aš irgi užstosiu, mano vyras buvo meistru melioracijoj.“
O ar patinka vietiniams gyventi sovietų kolaboranto Liudo Giros gatvėje?
„Būtų gerai Donelaitis, Mažvydas, Marcinkevičius. Būtų maloniau“, – sako žmogus.
Pagal įstatymo projektą, kreiptis dėl objekto ar lentelės pašalinimo galėtų savivaldybės ar pavieniai asmenys. Ar tikrai reikia pašalinti pavadinimą, ar, pavyzdžiui, Pionierių pavadinimą gatvė gavo visai ne sovietų kontekste, spręs istorikai Vilniuje.
„Atsakymą pateiks komisija, kurios sudėtyje yra istorikai, ekspertai, o galutinį sprendimą priims Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“, – aiškina P. Kuzmickienė.
Visgi iškart kyla dilema – viena savivaldybė, pavyzdžiui, Liudo Giros vardą norės ištrinti iš savo pavadinimų, o kita – ne. O bendro sąrašo, kuris įvardytų, kokias pavardes šalinti iš pavadinimų, įstatymas nesiūlo. Merai ir teisininkai mano, kad tvarką reikėtų suvienodinti.
„Negali būti taip, kad vienoje savivaldybėje jis herojizuojamas, o kitoje smerkiamas kaip kolaborantas. Manau, kad absurdiška, tokios situacijos negalėtų būti“, – tikina buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Būtų tikrai sklandesnis darbas, jeigu nebūtų paliekama diskusijų dėl asmenybių, kolaboravusių su komunistine valdžia, būtų labai aišku“, – teigia A. Bautronis.
Genocido ir rezistencijos centro vyriausioji istorikė Mingailė Jurkutė svarsto, kad labiau į diskusijas derėtų įtraukti ir visuomenę.
„Aš nesakau, kad sprendimą palikti visuomenei ar taisyti tą vietą, kas turėtų priimti sprendimą, bet pati diskusija yra reikalinga“, – komentuoja istorikė Mingailė Jurkutė.
Gyventojai vertina tokį įstatymo projektą:
„Gali nugriauti visus ir dar norėčiau kai ką pasakyti, bet geriau susilaikysiu.“
„Primena labai niūrius laikus Lietuvoje.“
„Mes gi žinom mūsų požiūrį į rusus ir ką jie daro Ukrainoje, bet ar nuo to kas nors pasikeis, jei mes paminklus nugriausim?“
„Sovietinė istorija yra istorija. Jos neperrašysi. Manau, reikia palikti.“
„Nemėgsta mūsų. Visam pasauly nemėgsta mūsų, rusų.“
Režimas okupuotose teritorijose paminklus tam ir statė, kad šie liktų ilgam, o iškreiptą istoriją vietiniams į galvas įkaltų kaip tikrą ir savaime suprantamą.
„Žinutė, kuri šiuo metu per memorialus ateina, kalba apie Rusijos Federacijos didybę, apie perėmimą sovietinio paveldo, sovietinės didybės“, – kalba M. Jurkutė.
„Istorija turi remtis objektyviu požiūriu. Vargu, ar požiūris į istoriją yra objektyvus, kai branginame atmintį žmonių, kurie šiaip jau yra nusikaltėliai“, – teigia D. Žalimas.
O nukelti paminklai toli gražu ne visi gaus garbės keliauti į Grūto parką.
„Sumalsim ir likviduosim. Nesaugomi, nereikalingi. Nebent atsiras entuziastingų jaunųjų komunistų, kurie norės savo kieme pasistatyti, tai mes jiems padovanosim“, – sako A. Bautronis.
