O kol valdžios galvos sprendžia rebusą, Lietuvoje jau formuojasi nauja omikron atmainos banga – po susibūrimų, koncertų ir šventinių pobūvių susirgimų skaičius šauna į viršų. Lietuvoje patvirtinti dar 56 nauji Omikron atmainos atvejai.
Kol vieni vaikai dar atostogauja, kiti mokyklose jau aktyviai ruošiasi dainų konkursams. Didžioji dalis mokinių į ugdymo įstaigas sugrįš jau kitą savaitę. Tiesa, dalis jų turės prasitestuoti štai tokiais greitaisiais antigeno testais.
Visgi kai kuriose ugdymo įstaigose tėvai nelinkę testuoti savo atžalų ir draudžia mokytojams tai daryti.
„Yra netgi tokių atvejų, kada patys tėvai pateikia prašymus, nurodymus mokyklai, kad mes neturime teisės nei testuoti, nei skiepyti. Mes tikrai tokių dalykų nedarome, prievarta neverčiame“, – sako Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė.
Dar gruodžio 28 dieną įvedus galimybių pasą vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių, visuomenėje kilo didžiulis pasipriešinimas. Mat dalis tėvų vaikų skiepyti nenori – tokiu atveju vaikai negauna ir galimybių paso.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau kelia ultimatumą ir žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei situacija dėl galimybių paso liks tokia, kokia yra dabar.
Nausėda siūlo Vyriausybei, kad 12-15 metų vaikai galimybių pasą galėtų gauti mokykloje atlikę testą – tarp jų ir greitąjį antigeno. Apie tai vakar susitikime su premjere Šimonyte užsiminė Nausėda.
„Iš principo kiekvienas vaikas išsitestavęs ir žinantis kovido statusą turi gauti automatu sugeneruotą galimybių pasą ir naudotis visomis paslaugomis – kultūros, socialinėmis“, – teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Kai kurie tėvai piktinasi, kad vaikams nėra jokios būtinybės skiepytis, nesupranta kodėl tai būtina gaunant galimybių pasą:
„Aš manau, kad užtenka tų testų vaikams, kuriuos daro. Skiepytis nebūtina tokiam amžiuje vaikams.“
„Aišku, manau, kad tada ir kiti tėveliai turėtų leisti savo vaikams testuotis, nes ne visi leidžia.“
„Suaugusiems mes patys pasiskiepiję – už, bet vaikams skiepai – prieš.“
O situacija nėra tokia paprasta kaip atrodo, mat mokyklose testuojasi tik apie 50 procentų moksleivių. Šiuo metu galimybių pasą vaikai nuo 12 metų gali gauti mokyklose prasitestavę kaupinių metodu, mat jis atliekamas laboratorijoje. Kiti vaikai testuojasi mobiliuose punktuose PGR testais.
O jei moksleiviai atlieka greitąjį antigeno testą mokykloje – galimybių paso jie išvis negauna. Valdžia greituosius antigeno testus iš galimybių paso išėmė kaip mažiau patikimus.
„Kuomet savikontrolės būdu– tai yra neįmanoma, nes testą darosi mokinys pats ir jį, jeigu reikia, prižiūri mokytojas. Nei mokinys, nei mokytojas neturi galimybės prieiti prie E. sveikatos sistemos ir ten įvesti duomenų. Todėl suteikti galimybių pasą yra sudėtinga šiuo metu“, – sako kancleris Julius Lukošius.
„Šitoj vietoj, be jokios abejonės, yra Vyriausybės kompetencija nustatyti tą tvarką ir parinkti tokius mechanizmus“, – kalba I. Segalovičienė.
O Lietuva jau pajuto ir švenčių efektą – po susibūrimų, giminių suvažiavimų ir koncertų į viršų šovė susirgimų skaičiai. Epidemiologė Daiva Razmuvienė įvardija, kad Lietuvoje formuojasi nauja omikron atmainos banga. Per vakar dieną nustatyti 2278 nauji koronaviruso atvejai ir užsikrėtusiųjų skaičiai į viršų kops dar labiau. Nustatyti 56 nauji omikron atvejai, iš viso jų oficialiai patvirtinta 130.
„Virusas plinta – omikron atmaina Lietuvoje. Ir kadangi jau tokie dideli skaičiai už vakar parą – tai jie tikrai nemažės ir ta tendencija sergamumo tiktai didės“, – komentuoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Į Lietuvą atsiritus omikron bangai, svarbiausiu rodikliu išlieka hospitalizacijų ir užimtų lovų reanimacijoje skaičius. Šiuo metu Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje už savo gyvybę kovoja 109 pacientai. Tiesa, situacija gali pasikeisti, mat vyresniųjų amžiaus grupėje pasiskiepijimo procentas išlieka žemas priešingai nei, pavyzdžiui, Danijoje, kuri susidūrusi su omikron atmaina, išvengia didelio mirčių skaičiaus.
„Mes Lietuvoje turime šios amžiaus grupės 60 ir vyresnių pilna dviem dozėmis pasiskiepijusių mžadaug 77 procentai, tuo tarpu Danijoje virš 99 procentų. Tai yra nemaža dalis mūsų rizikoje esančių žmonių“, – sako ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Mokslininkai stebi, kad nuo Kalėdų laikotarpio naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje auga. Ir jei palygintume Kalėdų laikotarpį su šiomis dienomis, užsikrėtimų skaičius išaugo apie 30 procentų.
