Nekilnojamojo turto vystytojai abejoja, ar naujasis mokestis atvėsins įkaitusią būsto rinką, o štai ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina jo neatidėlioti 2024 metams.
Krekenavietis Stasys pardavinėja miestelio centre medų ir daržo gėrybes. Tiesa, senjoras kalba, kad uždarbiauja ne iš lengvo gyvenimo. Norėdamas gyventi oriau, senjoras bent taip bando prisidurti prie pensijos, ir nerimauja, kaip reikės išgyventi artimiausius metus, kai viskas aplinkui drastiškai išbrango.
„Infliacija suvalgė viską, nieko nebėra. Parduotuvėje prieš metus nupirkdavai už 50 eurų, dabar palieki 100 eurų, net nejauti, kad nusipirkai daugiau. Čia yra gerovė. Turėtų būti atvirkščiai“, – sako senjoras Stasys.
Lietuvos banko vadovas perspėja, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, kaip vieną didžiausių rizikų Gediminas Šimkus mato būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusią infliaciją ir galimą Europos centrinio banko palūkanų normų didinimą, dėl ko brangtų paskolos.
„Labiausiai pažeidžiamų asmenų gali būti paveiktos galimybės grąžinti paskolas. Užsitęsusi infliacija turi neigiamą įtaką namų ūkių rizikingumui, finansiniam stabilumui, mažina galimybes grąžinti įsiskolinimus ir skolintis“, – teigia G. ŠImkus.
Lietuvos banko vadovas tvirtina, kad būtina vėsinti kaistančią nekilnojamojo turto rinką. Per metus būstai vidutiniškai brango penktadaliu, o sostinėje – trečdaliu. O nekilnojamasis turtas, centrinio banko skaičiavimais, pervertintas dešimtadaliu. Nors Šimkus pritaria, kad rinką atvėsintų visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, finansų ministrės projektą ragina keisti – apmokestinti ne atskirus vieno asmens objektus, o suminę viso jo turimo nekilnojamojo turto vertę.
„Jei kažkas Lietuvoje turi 50 bendrabučio kambarių Vilniuje. Kiekvieno jų vertė bus nedidelė, bet sumoje žmogus labai turtingas. Asmuo gali turėti, gyventi šeima Anykščių rajone, būsto vertė bus keliasdešimt tūkst. eurų, skaitysis regiono kontekste brangu ir mokės didesnį tarifą. O šeima Vilniuje tos pačios vertės būste skaitytųsi mažiau turtinga, turėtų mokėti mažiau mokesčių“, – aiškina G. Šimkus.
Mūsų kalbinti Krekenavos gyventojai nesupranta, kodėl mokestis gresia ne tik turintiems daug turto, bet ir vieną butą ar namą:
„Mokesčių pridarė valstybė žmonėms tiek, dar turtą, prigalvos.“
„Tie, kurie turi didelius kvadratus, tikslinga mokėti, o kurie gyvena normaliuos kvadratuos, nežinau.“
„Jei turi be galo daug, tikrai reikia mokesčio, tegu moka, kas turi daug turto.“
O Prezidentui Gitanui Nausėdai kelia nerimą tai, jog mokestis savivaldybėse gali labai skirtis, mat Finansų ministerija siūlo pačioms savivaldybėms nustatyti skirtingus mokesčio tarifus, be to mokestis gali užgulti žmones, kuriems ir taip sunku gyventi.
„Kad neatsitiktų taip, kad mokėsime pašalpas žmonėms tik tam, kad jie apsimokėtų NT mokestį. Nemanau, kad tai labai prasmingas veiksmas“, – teigia G. Nausėda.
Tačiau finansų ministrė ir toliau gina savo projektą.
„Jei vadovaujamasi modeliu, kuris yra dabar arba kurį užtaria Lietuvos bankas, visos vertės sumuojamos visoje Lietuvoje, priskirti konkrečiai savivaldybei pajamas už NT objektą sudėtinga“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kritikos finansų ministerijos planuojamam visuotiniam nekilnojamojo turto apmokestinimui žeria ir merai, stebisi, kodėl senjorams mokestis 10 metų bus atidėtas, iškart negalios nebaigtoms statyboms.
„Yra noras pasidalinti mokesčio nepopuliarumą su savivalda, neva tai savivaldos mokestis, nes savivalda turės teisę ne pagrindiniam būstui nustatyti tarifą“, – aiškina Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Nekilnojamojo turto vystytojai ragina neturėti vilčių, kad ministerijos parengtas naujas nekilnojamojo turto mokestis atvėsins lietuvių užmojus apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos investuojant į nekilnojamąjį turtą, ir perspėja, kad nuomotojai mokestį perkels ant klientų pečių.
„Tie, kas investuoja, naudoja turtą pajamoms gauti, kieno darbo įrankis, manau, ras būdų perkelti mokesčio sąnaudas klientams“, – tvirtina nekilnojamojo turto vystytojų atstovas Mindaugas Statulevičius.
O štai ekonomistas Nerijus Mačiulis finansų ministerijos mokestį vertina palankiai ir stebisi, kodėl ministerija siūlo jį įvesti ne kitais, o tik 2024 metais.
„Turint omeny, kokius duomenis valdo valstybė, kokias turi technologijas, tą padaryti galėtų labai greitai, administracines sąnaudas sumažinti iki nulio. Kol kas jis yra brangus gyventojams, verslui“, – komentuoja N. Mačiulis.
Finansų ministrė prognozuoja, kad naujasis nekilnojamojo turto mokestis labiausiai užguls didmiesčių gyventojų pečius, kur nekilnojamais turtas brangiausias. Vidutinis mokestis už pagrindinį būstą siektų 14 eurų. Tačiau vilniečiams už turimą butą per metus gali tekti sumokėti ir daugiau nei 100-ą eurų, o mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Kalvarijoje, metinis mokestis gali siekti vos 4 eurus. Tiesa, nuo mokesčio įstatymas atleis pigiausių būstų savininkus, jei mokestis neviršys 2 eurų. O štai už antrą, pvz., 100 tūkst. eurų vertės būstą, grėstų mokestis nuo 1 iki 3 proc. Tad, priklausomai nuo savivaldybės tarybos sprendimo, už tokį būstą tektų mokėti nuo šimto iki 1 tūkst. eurų, o jei jis naudojamas dar ir komercijai, gali grėsti ir 3000 eurų metinis mokestis.
